Rusijoje populiariu tampa lozungas: „Konkurencinėje kovoje su Baltijos uostais mes nugalėsime“.
Nors labiausiai ruošiamasi „nusausinti rusiškus krovinius“ Ventspilio ir Talino uostuose, tačiau minima ir Lietuva. Ust Lugoje ir Kaliningrado srities Baltijsko mieste baigiamos statyti jūrų perkėlos. Tarp jų kartą per savaitę jau kursuoja keltas „Baltijskas“. Jis sumažins Rusijos krovinių kiekį gabenamą geležinkeliais per Lietuvą.
Iš Ust Lugos numatyta keltų linija ir į Vokietijos Zasnico uostą. Keltą „Baltijskas“ valdanti valstybės įmonė „Rosmorport“ („Rosijskie morskie porti“) įsigys dar vieną panašų laivą.
Lietuvoje šių linijų atsiradimas vertinamas kaip politinis. Rusijai svarbu įrodyti, kad ji turi Lietuvą aplenkiantį krovinių gabenimo į Kaliningrado sritį kelią. Tačiau, manoma, kad tai neturės didesnės įtakos Rusijos krovinių srautui per Lietuvą į Kaliningradą. Kasmet per Lietuvą į Kaliningrado sritį gabenama apie 18 mln. tonų krovinių. Ust Lugos jūrų perkėlos pajėgumas bus tik 5 mln. tonų. Per Ust Lugą daugiausiai bus gabenami kariniai kroviniai, kuriuos vežti per Lietuvą brangiai kainuoja, nes reikalaujama drausti riziką.
Krovinius gabenti iš Ust Lugos į Zasnicą nebus patrauklu, nes yra per ilgas dviejų parų plaukimo laikas.
Uostų daugėja
Vladimirui Putinui tapus Rusijos prezidentu Leningrado srityje vienas po kito pradėjo dygti nauji uostai.
Iškirtus mišką pastatytas Primorsko naftos terminalas stebina kasmetiniais aukštais krovos šuoliais. Nuo 9 mln. tonų naftos 2002 metais krova išaugo iki 76 mln. tonų 2006 metais. Pernai Primorskas krovė ketvirtadalį visos Rusijos eksportuojamos naftos. Krovą rengiamasi praplėsti iki 130 mln. tonų per metus. Nafta į uostą iš Rusijos Vakarų Sibiro verslovių tiekiama ir vamzdynais, ir geležinkeliais.
Primorskas jau aplenkė Sankt Peterburgo uostą, kur pernai krauta 54 mln. tonų krovinių. Sankt Peterburgo uostas yra panašioje padėtyje kaip ir Klaipėda. Į uostą krovinius reikia gabenti per miestą.
Sankt Peterburge kaupiasi eilės automobilių su kroviniais. Jie stovėdavo miesto gatvėse ir sudarydavo didžiulius kamščius. Lyg ir rasta išeitis – prieš įvažiuojant į Sankt Peterburgą įrengta automobilių kaupimo stotis. Į uostą leidžiama važiuoti tik tokiam kiekiui automobilių, kuris neužkimštų gatvių. Tai iš dalies sprendžia kamščių problemą, bet nesutrumpina krovinių patekimo į uostą laiko.
Problemą ketinama išspręsti iki 2009 metų nutiesus naują kelią į Vasiljevskio salą. 55 metrų aukštyje virš uosto, kad praplauktų laivai, įrengtas kelias turėtų būti įspūdingas.
Sankt Peterburge dažni kamščiai ir krovinių padavimo į uostą geležinkeliuose. Naujų sukaupimo stočių bent kol kas neplanuojama statyti. Seniesiems uostams atnaujinti lieka mažiau pinigų, nes pagrindinės lėšos metamos naujiems uostams vystyti.
Drumsti vandenys
Neseniai Rusijos premjeras Viktoras Zubkovas kritikavo Sankt Peterburgo uostą. Jis teigė: „Kiek daug drumzlių. Štai Sankt Peterburgo uoste yra 300 krovos kompanijų, o Hamburge – 20. Jos yra su kapeikiniais kapitalais ir ko ten maišosi. Kodėl neįvedama tvarka. Kas iš užsienio investitorių norės bendradarbiauti su tokiais krovėjais“.
Bendrovės „Sankt Peterburgo jūrų uostas“ vykdantysis direktorius Vitalijus Myškinas aiškino, kad realiai uoste veikia 30 krovos kompanijų. Tačiau iš viso yra 300 bendrovių, įskaitant ir tas, kurios aptarnauja laivus.
Jis neneigė, kad yra daugybė smulkių bendrovių, kurios Baltijos laivų gamyklos teritorijoje naudojasi krantinėmis. Tos problemos neliks, kai Vasiljevskio saloje bus panaikinta laivų statybos veikla.
Premjeras palietė tik vieną Sankt Peterburgo uosto žaizdą. Jų yra begalės. Verslininkai skundžiasi labai prastu Rusijos valdžios požiūriu į jų veiklą uoste. Privatininkai nėra suinteresuoti investuoti į krovos vystymą. V.Myškinas aiškino, kad ką nors planuoti yra sudėtinga, nes žemės nuoma sudaroma tik 11 mėnesių. Yra buvę atvejų, kai dar nepasibaigus nuomos terminui krantinė perimama ledlaužiui žiemą statyti, o pavasarį išnuomojama kitam krovėjui. Kodėl taip įvyksta niekas nesupranta – spėlioja, kad į uostą įlindo kažkieno draugas ar giminaitis.
Rusijos uostuose krantinės ir žemė priklauso valstybei. Sunku susigaudyti, kaip valdomas uosto turtas. Kiekvienas uostas tarsi turi tris aukles – uosto administraciją, valstybės įmonės „Rosmorport“ filialą ir Rusijos valstybės nuosavybės komitetą. Šios institucijos, anot V.Myškino, tarp savęs tarsi kovoja, kas ims pinigus.
Rusijoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reguliuotų jūrų uostų veiklą, privačių krovos kompanijų ir valstybės institucijų santykius. Toks įstatymas jau svarstomas 7 metus ir nepriimamas.
Tarpusavio konkurencija
Sankt Peterburgo uosto verslininkai nepatenkinti ir aukštomis uostų rinkliavomis. Jos atiduodamos į Maskvą perskirstyti. Dalis pinigų sugrįžta atgal. Tačiau į Sankt Peterburgą, kuris yra didžiausias rinkliavų davėjas, sugrįžta per mažai pinigų.
V.Myškino nuomone, Sankt Peterburgo miesto valdžia turėtų būti nepatenkinta, kad labiau vystomi kito administracinio vieneto - Leningrado srities uostai. Ateityje tie uostai gali periminėti krovinius iš Sankt Peterburgo.
Sankt Peterburgo jūrų uosto direktorius išoriniams ir vidiniams ryšiams Dmitrijus Baukovas neigė, kad naujų uostų Suomių įlankoje atsiradimas turės įtakos jų veiklai. Rusijos krovinių kiekis būsiąs toks didelis, kad tik reikės tiksliai paskirstyti, per kokį uostą juos greičiau gabenti. Tai reiškia, kad kažkas iš viršaus, kaip įprasta Rusijoje, reguliuos krovinių srautus. Panašiai buvo daroma ir dabar. Tačiau dėl informacijos stokos ir prasto krovinių valdymo uostuose nuolat susidaro krovinių perteklius.
Rusijos bėda yra ir ta, kad iš uostų kroviniai centralizuotai gabenami į Maskvą, o po to išskirstomi į regionus. Gali būti ir taip, kad iš Sankt Peterburgo kroviniai gabenami į Maskvą, o po to vėl grįžta atgal į šį regioną.
Pernai Sankt Peterburgo krova sumažėjo dviejais milijonais tonų. Dalis krovinių išėjo į Ust Lugos uoste naujai pastatytą anglies terminalą.
Bendrovės „Sankt Peterburgo jūrų uostas“ vykdantysis direktorius Vitalijus Myškinas teigė, kad anglys yra krovinys, kuris nepageidaujamas terminaluose šalia gyvenamųjų rajonų. Vietoje anglies planuojama statyti papildomą terminalą, kur bus kraunami automobiliai. Tačiau automobilių terminalai statomi ir Ust Lugos uoste.
Sankt Peterburgo uostas orientuosis krauti ekologiškai švarius produktus – automobilius, konteinerius, maisto produktus. Sankt Peterburgas užverstas maisto produktais, pirmiausia mėsa iš Brazilijos. Nemaža dalis krovinių 5 mln. gyventojų turinčiam miestui maitinti atplukdoma laivais. Didelio miesto poreikiams patenkinti reikalingi labai stambūs tiekėjai – su smulkmėmis, kurios negali garantuoti nuolatinio tiekimo, netgi neprasidedama.
Sankt Peterburgo uosto planuose nėra numatyta, kad jo krova mažėtų. Planuojama, kad 2015 metais uostas kraus apie 85-90 mln. tonų krovinių per metus. Tam ruošiamasi. Numatoma gilinti farvaterį, kas leistų padidinti krovą iki 25 procentų. Planuojama statyti 1 mln. TEU per metus konteinerių terminalą. Jau dabar Sankt Peterburgo uoste kraunama daugiau kaip 1 mln. TEU konteinerių.
Suomiai vilioja rusus
Sankt Peterburgo uoste numatyta smarkiai gerinti ir keleivių aptarnavimą. Iki 2012 metų Vasiljevskio saloje, supylus žemes, 150 hektarų plote bus pastatytas keleivių terminalas „Jūros fasadas“. Šis projektas, kuris kainuos apie 16,5 milijardo rublių (1,6 milijardo litų), jau lyginamas su „Petro I lango kirtimu į Europą“. „Jūros fasadas“ bus naujosios Rusijos vizitinė kortelė, jos didybės simbolis.
Dabar kruiziniai laivai, kurių šiemet apsilankė beveik 300, priimami trijose vietose: Nevoje, krovinių terminale specialiai sezonui parengtose krantinėse ir jūrų keleivių stotyje. Į šią stotį, kuri labiausiai pritaikyta keleiviams, didesnių kruizinių laivų kapitonai plaukti nenori. Terminalo viršininkas Vadimas Rusinas sakė, kad nuo uosto vartų maždaug vieną valandą tenka plaukti per krovos terminalų akvatoriją ir įveikti siaurą laivybos kanalą. Specialiai pritaikytoje stotyje, kur yra trys krantinės, šiemet apsilankė 50 kruizinių laivų. Didžiausi čia sustoję kruiziniai laivai buvo 215 metrų ilgio. Dažnai prie jūrų stoties krantinių sustoja įvairūs burlaiviai, kaip legendinis „Mir“, pasibaigus kruiziniam sezonui krantinės naudojamos ir laivų krovai – dažniausiai kraunami šaldyti produktai.
Iš Jūrų stoties kursuoja ir vienintelis linijinis keleivinis Sankt Peterburgo laivas „Georg Ots“. Jis plaukioja į Baltijską. Laivas užpildomas 60-70 procentų. Keleivius atbaido ilgas dviejų parų plaukimas ir Rusijos mąstais brangūs 2000 rublių (200 litų) bilietai.
Šiuo metu Sankt Peterburgo uostas pergyvena linijinės keleivinės laivybos smukimo laikotarpį. 2005 metais iš šio uosto išėjo laivybą tarp Sankt Peterburgo Talino ir Helsinkio vykdžiusios „Tallink“, o 2006 metais „Finlink“ kompanijos.
Sunkiai suprantama, kodėl tarp Sankt Peterburgo ir Skandinavijos šalių nėra tiesioginių keleivinių ir krovininių laivų reisų? Matyt daug ką lemia griežta Rusijos vizų politika ir kaimynų konkurencija. Suomiai iš Helsinkio mieliau plaukia 80 kilometrų į Taliną nei 400 kilometrų į Sankt Peterburgą. Tuo tarpu Sankt Peterburgo gyventojai mieliau važiuoja apsipirkti į Suomiją automobiliais, nes iki sausumos sienos tik 200 kilometrų. Vis dažniau rusai savaitgalius praleidžia kaimyninėje šalyje. Suomijos pasienyje netgi įrengti specialūs prekybos centrai, kur prekybininkai kalba ir rusiškai. Suomiai rusų atžvilgiu vykdo labai draugišką politiką. Nepaisydami griežtų ES reikalavimų, jie, skirtingai nei lietuviai, suranda būdų kaip rusams pigiai išduoti kuo daugiau turistinių vizų. Pernai vien Sankt Peterburge suomiai išdavė 500 tūkst. vizų. Tuo tarpus Lietuva visose Rusijos diplomatinėse atstovybėse – Maskvoje, Kaliningrade ir Sankt Peterburge išduota 400 tūkst. vizų.
Nepaisant to, kad jūrų stotyje nėra daug keleivių, šalia dabartinio jau pradėta naujo stoties pastato statyba. Dvylikos aukštų pastatas, kurį planuojama baigti 2010 metais, anot V.Rusino, bus šiuolaikinės architektūros šedevras. Jame atsiras ir viešbutis, ir biznio centrai, ir pramogų kompleksai. Jūrų keleivių stotis yra geroje vietoje – šalia tarptautinio parodų centro „Neva“. Nepaisant to, kad kol kas jūrų keleivių yra mažai, privačios investicijos veržiasi į perspektyvias teritorijas prie vandens.
Ust Lugos fenomenas
Šiandien vienas įdomiausių naujųjų Rusijos uostų yra Ust Luga. Jis įvardijamas kaip strateginis Rusijos pasirinkimas. Plynėje prie Lugos įlankėlės, pelkėtose vietose 900 hektarų plote statomas visiškai naujas uostas, kurį sudarys 12 terminalų. Prie dalies krantinių ir laivybos kanale bus 16 metrų gylis.
Jau veikia anglių terminalas, kuris pernai krovė 4,5 mln. tonų. Statoma dar viena šio terminalo dalis. Rusijoje anglių užteks. Vien Kuzbaso anglies kasyklos šachtose per metus iškasama iki 30 mln. tonų vadinamosios energetinės – eksportui šiluminėms elektrinėms skirtos anglies.
Taip pat iš dalies veikia pernai rugsėjį atidaryta Ust Lugos ir Baltijsko keltų linijos geležinkelio vagonų pakrovimo krantinė su rampa.
Nors Ust Luga dar tik pradeda veiklą, bet 2010 metais jai užplanuota krauti 36 mln. tonų, o 2025 metais net 120 mln. tonų. Šio uosto darbuotojai tiki, kad taip ir bus, nes toks pažadas yra duotas Rusijos prezidentui V.Putinui. Šis yra greito Ust Lugos uosto statybos garantas - asmeniškai kontroliuoja, kaip statomas uostas.
Nuvykti į apie 180 kilometrų esančią Ust Lugą yra sunku, nes tarptautinės reikšmės kelias Sankt Peterburgas – Talinas labai duobėtas. Vietiniai netgi juokauja, kad geriau jau ir prezidentas V.Putinas į Ust Lugą važinėtų mašinomis, o ne skraidytų sraigtasparniais. Maždaug 2 kilometrų atkarpą iki anglių terminalo autobusui įveikė tik per pusvalandį. Gruntą į uosto statybas gabenantys sunkvežimiai kelią padarė sunkiai pravažiuojamu. Įdomiausia tai, kad keliui sutvarkyti buvo skirti biudžeto pinigai. Leningrado srities valdžia jų nesugebėjo įsisavinti – pinigai buvo pervesti kitoms reikmėms, o vėl tvarkyti keliui jų neatsirado. Belieka stebėtis, kaip Ust Lugos uoste juda statybos. O jos iš tiesų juda pagal planą, nors rusai pripažįsta, kad nauji uostai Estijoje ir Suomijoje statomi greičiau. Ust Lugos uosto statybose dirba ir estų kompanijos. Galima pamatyti darbininkų ir iš Uzbekijos, Kazahstano. Statybininkų trūkumas yra viena opiausių Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities problemų.
Bendrovės „Kompanija Ust-Luga“ ryšių su visuomene skyriaus direktorė Tatjana Pauk įvardijo, kad sėkmės garantas yra ne tik Rusijos prezidentas, bet ir bendrovės „Kompanija Ust Luga“ direktorių tarybos pirmininkas Valerijus Izraelitas. Jis sugebėjęs Rusijoje avantiūrizmu ir išradingumu pagarsėjusio Iljos Paškino idėją pastatyti Ust Lugos uostą įgyvendinti realybėje. Ją I.Paškinas pasiūlė dar „vaučerių“ (Rusijos privatizavimo čekiai) laikais 1992 metais, tačiau pradėta 2003 metais, o realiai reikalai pajudėjo tik 2006 metais, kai sausį apsilankė V.Putinas.
Į Ust Lugos uosto privažiavimo kelius įmonė „RŽD“ („Rosijskie železnije dorogi“) investuos ir tai jau pradėta daryti beveik 20 milijardų rublių (1,9 milijardų litų). Netrukus turėtų pradėti veikti mašinų importo į Rusiją terminalas - iki 350 tūkst. automobilių per metus. Pradėta konteinerių terminalo iki 3 mln. TEU per metus statyba.
Netoli Ust Lugos uosto pradėtas statyti ir 34,5 tūkst. butų darbininkų miestas. Tai būtų pirmasis postsovietiniu laikotarpiu Rusijoje statomas miestas. Jis pradėtas nuo cerkvės, kurią greičiau panoro išvysti V.Izraelito žmona.
Dabar aplink Ust Lugą esančiuose kaimuose, anot T.Pauk, yra didelis skurdas, sunku surasti žmonių, kurie galėtų dirbti uoste. Kaimuose gyvena pensininkai ir girtuokliai, o jaunimas išvažiavo į Sankt Peterburgą. Dalis uostininkų gyvena Ust Lugoje esančiuose šešiuose daugiabučiuose namuose. Naujojo uosto specialistai yra surinkti iš įvairių Rusijos ir net Baltijos šalių uostų. Anglių terminalo viršininko pavaduotojas gamybai Andrejus Adomatskis yra dirbęs Ventspilio uoste, o po to ir Sankt Peterburge.
Planuojama, kad 2010 metais naujajame Ust Lugos uoste dirbs 2000 žmonių. Anglies terminale jau dirba 350 žmonių. Dokininkų atlyginimas jame sudaro 20-22 tūkst. rublių. (1,9-2.1 tūkst. litų). Šio terminalo viršininko pavaduotojas uždirba 26 tūkst. rublių (apie 2500 litų). Rusijos mąstais tai yra neblogi atlyginimai. Fabrikuose darbininkai, paprastai gauna 13-15 tūkst. rublių. Tačiau panašaus mąsto terminalo viršininko pavaduotojas Lietuvoje uždirba 5-7 tūkst. litų.
Kitų uostų perspektyvos
Vadinamasis Rusijos Šiaurės Vakarų regionas tampa pagrindine krovinių gabenimo linija. Pernai jame krauta 300 mln. tonų arba 44 procentai visų Rusijos krovinių.
Rusijos Šiaurės Vakarų regiono vystymu ypač domisi Lietuvos generalinis konsulas Eitvydas Bajarūnas. Regione Rusija, kaip teigė jis, labiausiai orientuojasi didinti naftos ir konteinerių gabenimą. Po to, kai pilną pajėgumą pasieks Primorsko, Vysocko, Ust Lugos naftos terminalai, Rusijos naftos gabenimai Baltijos jūroje išaugs 2 kartus.
Įdomūs, sparčiai besivystantys yra ir kiti Rusijos Šiaurės regiono uostai. Vysocko uostas pernai krovė 4,1 mln. tonų anglies. Kompanija „Lukoil“ jame baigia įrengti du naftos eksporto terminalus po 12 mln. tonų. Iki 2009 m. planuojama užbaigti naftotiekio atkarpos nuo Primorsko statybą. Kompanijos „Lukoil“ ir „RŽD“ planuoja pastatyti papildomą geležinkelį. Vyborgo uostas specializuojasi krauti mineralines trąšas ir metalus.
Maždaug 20 kilometrų nuo Ust Lugos yra Vystino vietovė, kur kompanija „Šiaurės-Vakarų aljansas“ („Severo Zapadnyj aljans“) planuoja pastatyti iki 18 mln. tonų per metus galintį krauti naftos terminalą. Į Rusijos Šiaurės Vakarų regioną įeina ir Murmansko bei Archangelsko uostai. 2006 metais Murmanske krova padidėjo iki 14 mln. tonų. Iš viso Murmansko srities uostai krovė 18 mln. tonų. Iš jų – apie 10 mln. tonų naftos produktų. Už poliarinio rato esančio Murmansko privalumas yra tai, kad tai neužšalantis uostas – jį kabina šiltoji Golfo srovė. Murmanske planuojama įrengti giliavandenį uostą, kuris jau 2015 metais krautų 90 mln. tonų krovinių. Per uostą būtų gabenama nafta, anglis, konteineriai, apatitai, mineralinės trąšos. Jau pradėta anglių krovos terminalo ir konteinerių terminalo statybos, Videjevo vietovėje „Gazprom“ planuoja pastatyti suskystintų dujų terminalą, kuris 2012 m. turėtų krauti apie 14 mln. tonų. Murmansko, kaip ir kaimyninio Archangelsko, kur pernai krauta tik 1,5 mln. tonų, perspektyvos ypač pagerės, kai „Gazprom“ Barenco jūroje pradės eksploatuoti „Štokmano“ dujų telkinį.
