Daugelyje Vokietijos didmiesčių šiandien puikuojasi rėkiantys stendai: „Liepoja – vartai į Kuršių neriją“. Taip reklamuojasi aviakompanija „Air Baltic“, nuo pavasario ėmusi skraidinti turistus iš Hamburgo į Liepoją.
Bilieto kaina į abi puses – apie 500 litų. O į Palangą atskristi kainavo per 900 litų. „Visą šią vasarą turistų vykome pasiimti į Liepojos oro uostą, kuris, palyginti su Palanga, yra labai kuklus, esantis tik 90 kilometrų nuo Klaipėdos. Mums vargas, o turistui – tas pats, kur atskristi, jam svarbu, kad kaina būtų patraukli“, – tvirtino dvylika metų turistus iš Vokietijos į Neringą vežančios firmos „Nehrung Reisen“ savininkė Aušra Feser.
Jos nuomone, Palangos oro uoste dirbanti Lietuvos kompanija „flyLAL“ padarė viską, kad turistai neskristų į Palangą. Dar kovą, kai jau buvo parduoti bilietai vasaros sezonui, jie staiga atšaukė skrydžius į Miuncheną ir Kelną, o bilieto kaina į Frankfurtą pasiekė rekordinę sumą – 300 eurų.“
Lietuviai renkasi Rygą
Ne tik vokiečių turistai, bet ir verslininkai bei Vokietijoje studijuojantys ar dirbantys lietuviai pigesniems skrydžiams į Lietuvą jau senokai renkasi Rygos oro uostą, kuris per pastaruosius trejus metus vystosi stulbinamai.
Latvijos sostinėje įsitvirtinus pigių skrydžių kompanijai „Ryanair“, keleivių skaičius išaugo daugiau nei tris kartus ir pernai pasiekė 2 milijonus 495 tūkstančius. Brangus Vilniaus oro uostas 2006-aisiais skraidino tik apie pusantro milijono keleivių.
Negana to, Latvijos vyriausybė sumanė atgaivinti Liepojos oro uostą. Kadangi Liepojos savivaldybė jį finansiškai parėmė, atsisakyta imti uosto mokesčius, todėl aviakompanija galėjo pasiūlyti itin patrauklias skrydžių kainas į Hamburgą bei Kopenhagą.
Situacija vertė suglumti
Kodėl Palangos oro uostas tapo autsaideriu? Vakar „Klaipėdos“ viešbutyje įvykusi konferencija-diskusija „Palangos oro uosto perspektyvos ir įtaka verslui“, surengta Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, į šį klausimą neatsakė.
Palangos oro uosto rinkodaros direktorius Ramūnas Vilčinskas atrodė suglumęs: jei pernai per savaitę buvo 49 skrydžiai, tai šiemet – tik 27, o nuo spalio padėtis apskritai taps neaiški, nes telieka vienintelis skrydis – į Kopenhagą.
Pasak R.Vilčinsko, negeranorišką politiką vykdžiusi aviakompanija „flyLAL“ iš Palangos traukiasi.
Bandoma kalbėtis su pigių skrydžių lydere „Ryanair“ tačiau ši prašo garantijų - 90 tūkst. eurų dotacijos. Ją, anot R.Vilčinsko, galėtų skirti oro uosto veikla suinteresuotos Palangos, Klaipėdos, Neringos savivaldybės.
Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Arūnas Burkšas priminė, jog dar kovą Neringos meras kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentą, norėdamas atkreipti dėmesį į priešišką turizmo plėtrai Palangos oro uosto veiklą. Tačiau atsakymo nesulaukta. Turizmo departamento vadovas Alvitis Lukoševičius „Klaipėdai“ teigė pirmą kartą girdintis, jog turistai į Lietuvą atvyksta jau tik per Liepojos oro uostą.
Vilniaus pavainikis
Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis tvirtino, kad Palangos oro uosto problema turi būti gvildenama Vyriausybės lygmenyje. Jis priminė, jog prieš šešerius metus jis kartu su kitais politikais lankėsi nedideliame Hano oro uoste Vokietijoje ir norėjo prikalbinti pigių skrydžių bendrovę patirtį perkelti į Palangą. Tačiau skrydžių kompanija tuomet į Palangą neatėjo, nes jos netenkino per trumpas pakilimo takas.
Pasak V.Plečkaičio, prireikė kelių metų, kol Vilniuje buvo susivokta, jog Palangos oro uostui būtina rekonstrukcija.
„Palangos oro uoste – gaisro situacija, o mes tik dabar bandome jį gesinti“, – konstatavo Klaipėdos politikas manantis, kad tas oro uostas kaip buvo taip ir liko Vilniaus pavainikiu.
Vyriausybė – be pozicijos
Šiais metais, kai Palangos oro uostas jau liko beveik be klientų, Vyriausybė su Europos fondų pagalba į šio objekto plėtrą žada investuoti 37 milijonus litų. Bus prailgintas ir praplėstas pakilimo-nusileidimo takas, išplėstas keleivių terminalas, o kitąmet modernizuota degalų bazė.
Palanga galės priimti 180 keleivių talpinančius orlaivius. Tik neaišku, iš kur tuos keleivius paims?
Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė tikino, kad valstybinei įmonei „Palangos oro uostas“ reiktų strategijos. Anot jos, ministerija investuoja į oro uostą, o jau nežinia kieno reikalas pasirūpinti, kad tie turistai į Palangą skristų.
Valdininkei iš Vilniaus atrodė, jog apskritai nepakanka motyvų, kodėl žmonės turėtų skristi į Lietuvos pajūrį.
Tiesa, ji žadėjo, jog pristatant kitų metų rinkliavų nuolaidas, žadama oro uosto mokestį sumažinti beveik 38 proc. Tačiau jei ir toliau klientų nedaugės, šis, anot jos, drastiškas žingsnis gali būti atšauktas.
Smukdo dirbtinai?
Palangos oro uoste per šešiolika gyvavimo metų dirbo ne viena aviakompanija, tačiau jų pasitraukimo iš rinkos priežastis buvo toji pati – bankrotas. Taip atsitiko su aviakompanija „Lietuva“, taip pat – su „Amber Air“, o „Palangos Avia“ iš rinkos buvo išstumta vos pradėjusi veiklą.
2005-aisiais į Palangą atskrido 94 tūkst. keleivių, o 2006-aisiais – 120 tūkst. Tačiau normaliai veiklai, pasak vadovų, reiktų bent 350 tūkst.
„Palangos Avia“ direktorius Viktoras Dmitrijevas „Klaipėdai“ tvirtino, jog jeigu Palangos oro uostas pradėtų funkcionuoti, iš Vilniaus ir Kauno oro uostų jis atplėštų 30 proc. klientų. Sostinei, suprantama, tai neparanku.
Pradėjusi iš Palangos reguliarius reisus į Dubliną, kur dirba daug lietuvių, „Palangos Avia“ įstengė atlikti tik tris reisus. Prieš pat Kalėdas jų veiklą sužlugdė vilniečių kompanija „Aurela“, skrydžiui nepristačiusi pažadėto orlaivio, kai jau visi bilietai buvo parduoti.
V.Dmitrijevas įsitikinęs, jog dirbtinai siekiama oro uosto bankroto, kad po to jį būtų galima nupirkti pigiai.
