Tačiau, anot R.Juškos, to negalinti daryti, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai yra įsipareigojusi per metus krauti ne mažiau kaip 1 mln. tonų krovinių.
R.Juška pripažino, kad geležinkelis stabdo krovą pietinėje uosto dalyje.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus kartu su Valstybinės geležinkelių inspekcijos pareigūnais lankėsi „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje ir analizavo padėtį. Norėta įsitikinti, ar nėra kokio nors sąmoningo vagonų tiekimo blokavimo, nes tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir Birių krovinių terminalo bendrovių jau kuris laikas vyksta nesutarimai ir teismų procesai.
A.Vaitkus teigė, kad buvo aiškintasi, ar įmanoma į Birių krovinių terminalą nutiesti atskirą geležinkelio atšaką. Aptarta, kad Birių krovinių terminalas turėtų inicijuoti tokios atšakos techninio projekto rengimą. Parengus projektą, jei paaiškės, kad galima tiesti geležinkelio atšaką, ji galėtų atsirasti maždaug per pusmetį. Tačiau net ir esant atskirai geležinkelio atšakai, anot A.Vaitkaus, viena šalia kitos esančios bendrovės turėtų ieškoti sutarimo, nes geležinkelio sistema buvusiame žvejybos uoste yra vienalytė.
A.Vaitkus tikino, kad „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius A.Juška pažadėjęs, jog bus ieškoma vagonų tiekimo kompromisų. Anot A.Vaitkaus, jei sutriktų vagonų tiekimas į Birių krovinių terminalą, jis strigtų ir į šalia esantį „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvų terminalą, kurį valstybinei komisijai planuojama priduoti šio mėnesio pabaigoje.
Pietinės uosto dalies rūpinimas geležinkelio vagonais tapo problemiškas. Šioje uosto dalyje yra aštuonios bendrovės, kurioms aptarnauti, tai yra vagonams atitempti iš „Draugystės“ geležinkelio stoties, Lietuvos geležinkeliai naudoja tris šilumvežius.
Pietinėje uosto dalyje statomi nauji terminalai, todėl didėja geležinkelio vagonų poreikis „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje atsirado naujas konteinerių terminalas, kur didesnė dalis krovinių gabenama geležinkelio platformomis.
Per parą į pietinę uosto dalį būna pristatomi 8 geležinkelio sąstatai. R.Juška teigė, kad papras-tai 4 padavimai būna į „Begos“ bendrovę, 4 į „Klaipėdos Smeltę“. Jis aiškino, kad yra kalbėjęs su Lietuvos geležinkelių atstovais ir norėtų į „Klaipėdos Smeltę“ 5-6 padavimų.
Vien padavimų didinimas neišspręstų problemos. Sudėtinga yra pati „Klaipėdos Smeltės“ teritorija - buvęs žvejybos uostas nėra pritaikytas priimti didėjantį krovinių srautą. Kaip pavyzdį R.Juška minėjo tai, kad šiuo metu teritorijoje vienu metu gali būti ne daugiau kaip 70 vagonų. Kitas paradoksas, kad net 69 procentai vagonų buvimo šioje teritorijoje laiko skiriama ne iškrovimui, o vagonų manevravimui.
Geležinkelio vagonų padavimą dar stabdo ir šiuo metu prasidėjęs „Klaipėdos Smeltės“ teritorijos geležinkelių rekonstravimas.
Pietinės uosto dalies vagonų padavimo problemos kiek išsispręs, kai bus pastatytas vadinamasis Nemuno geležinkelio kelynas pagal Nemuno gatvę. Jis beveik dviem kilometrais pailgins vagonų kaupimo kelius.
Tačiau vagonų padavimo į Birių krovinių terminalą problema vis tiek išliks. Birių krovinių terminalui rekomenduota jau prieš trejus metus suprojektuoti ir statyti naują geležinkelio krovinių iškrovimo mazgą. Tačiau šiuo metu dėl ginčų, kurie analizuojami teismuose, yra užstrigusi naujų sandėlių ir geležinkelio mazgo statyba.
