Vandens stichijos padarytų nuostolių mastą atspindi faktas, kad net tokie solidūs, globalias problemas gvildenantys leidiniai kaip dienraštis "The Times" pradėjo publikuoti automobilininkams skirtus patarimus. Juose išsamiai instruktuojama, kaip važiuoti apsemtais keliais ir ką daryti, jeigu mašina panyra giliau negu leidžiama.

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad šios rekomendacijos siejamos tik su daliniu automobilio panirimu, tačiau nekalbama apie visiškai paskendusius ir ilgesnį laiką po vandeniu išbuvusius keturračius. Mat, specialistų teigimu, tokia mašina - beveik kaip sudaužyta.

Vakaruose įprasta, kad už automobilius, nukentėjusius per potvynius ar kitaip užlietus, jų savininkai gauna draudimo išmokas kaip už suniokotus per avarijas. Tačiau pakeliui į sąvartynus ar ardymo aikšteles juos perima naudotų transporto priemonių prekiautojai, kuriems "skenduoliai" - vienas geidžiamiausių laimikių.

Klaidinanti reklama

Ne tik laivai, bet ir automobiliai turi savo vaterliniją. Tai riba, iki kurios automobilis, specialiai neparengtas vandens kliūtims, gali panirti nepakenkdamas įvairioms sistemoms.

Nereikia net didelių potvynių. Po stipresnės liūties, užsikimšus nuotekų šuliniams, užliejamos ir didmiesčių gatvės. Važiuoti užtvindytu keliu rizikinga ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir visureigiams. Jų reklama ypač klaidina - dažnai pateikia šias mašinas tarsi laivus, skrodžiančius gilius vandenis. Kad visureigiai galėtų važiuoti upės dugnu, jie turi būti kruopščiai parengiami. Tam būtina papildomai užsandarinti daugybę kiaurymių, esančių agregatuose ir mazguose.

Konstrukciniai pakeitimai leidžia visureigių "alsuojančias" ir orą siurbiančias angas bei elektros grandinės jungtis iškelti kiek įmanoma aukščiau. Tačiau papildomai neparengto automobilio vaterlinija, specialistų teigimu, vidutiniškai gali būti nubrėžiama per viršutinius ratlankių taškus.

Prisirenka vandens

"Grįžęs iš pasivažinėjimo pelkėtomis vietomis, ypač kai tenka įveikti brastas ar kitaip daug laiko važiuoti vandeniu, keičiu visų agregatų alyvą, nes prisirenka vandens. Tai įprastas dalykas, - pasakoja Vilniaus visureigių klubo prezidentas Gediminas Grigaitis. - Panardinto įkaitusio mechanizmo viduje atsiranda vakuumas. Sandarink kaip nori, vis tiek prisisiurbs vandens. Jis - pagrindinis priešas, trumpinantis elektrinę grandinę, išplaunantis tepalus ir spartinantis detalių dilimą".

Pasak G.Grigaičio, jeigu išsiruoši į treniruotę, po to visą savaitę rengi automobilį kitam savaitgaliui. Nebent įsigytum visiškai naują automobilį, tačiau toks jis išliktų tik iki pirmo savaitgalio. Tikrovė kur kas proziškesnė.

"Tik reklaminiuose prospektuose gražiai pavaizduota, kaip visureigiai važinėja, nardo ir šokinėja, o gyvenime taip nėra. Nusipirkai visureigį, atrodo, tai tankas ar vos ne amfibija, gali važiuoti kur nori, bet nieko panašaus. Kad galėtum maltis po balas ir purvynus, jį privalu atitinkamai perdaryti", - teigia bekelininkas.

Lietuvos ekipažo, pasiekusio maratono "Dakaras 2002" finišą, navigatorius Viktoras Kaštelionis ypač vertina anglišką posakį "go prepared" ("važiuok pasirengęs"). "Jeigu nepritaikytu automobiliu neišvengiamai tenka važiuoti per apsemtą vietą, tai reikia daryti labai atsargiai - iš lėto, kad nekiltų banga, galinti užlieti variklio oro įsiurbimo angą", - aiškina automobilių priežiūros ekspertas.

Pašnekovą iki šiol glumina valstybės jėgos struktūrų skelbtas konkursas pirkti visureigius. Viena sąlygų, pirkėjų keltų tiems automobiliams, - kiek galima aukščiau iškelti išmetamųjų dujų vamzdžių galai, o štai dėl svarbiausio dalyko - variklio oro įsiurbimo angos konstrukcijos pakeitimo - jokių papildomų pageidavimų nebuvo.

V.Kaštelionio teigimu, viena pavojingiausių nuostatų manyti, jog dyzeliniams varikliams vanduo nė motais, atseit nėra žvakių, laidų, paskirstytojo, kurie galėtų sudrėkti, ir pirmyn per gilias balas. Bet neduokdie, jei į dyzelinį variklį pateks lašelis vandens. Esant dideliam slėgiui jis sukeltų galingą hidrosmūgį, kuris akimirksniu sulankstytų švaistiklius.

Pakoreguos "amžiaus" vidurkį

VĮ "Regitra" duomenimis, šiemet nuo sausio 1 iki liepos 1 dienos įregistruota 97 tūkst. naudotų, pirmą kartą šalyje registruojamų lengvųjų automobilių. Vidutinis 2007 metų sausio 1 - liepos 1 dieną Lietuvoje pirmąkart registruotų nenaujų lengvųjų automobilių "amžius" - 10,7 metų (palyginti su 2006 metų pirmuoju pusmečiu jis sutrumpėjo - buvo 11,1 metų). Tikėtina, jog iš Didžiosios Britanijos, nusiaubtos smarkių potvynių, plūstelėję automobiliai dar gerokai "pajaunins" šalyje registruojamų naudotų mašinų "amžiaus" vidurkį.

Daugiau apie tai skaitykite "Lietuvos žinių" priede "Trasa".