Panevėžio autobusų parko administracija kreipėsi į steigėją - miesto Savivaldybę, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį būtų leista maždaug už 1,3 milijono litų įsigyti 3 tarpmiestinius ir 7-8 maždaug po 100 tūkstančių litų kainuojančius 10 metų senumo miesto autobusus.
Investicija leistų atsikratyti keturių, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Rimanto Petukausko, pačių baisiausių tarpmiestiniais maršrutais važinėjančių „Ikarus“ markės autobusų. Miesto maršrutais dar važinėja 18 tokių autobusų - net esant palankiausioms aplinkybėms šiemet jų pakeisti nepavyks.
Sutiko su skundu
Redakcija gavo skundą, kuriame nurodoma, kad Panevėžio autobusų parkui iki Europos Sąjungos toli, kaip pėstute iki Paryžiaus. Ne kartą iš Panevėžio į Panemunę (Sovietsko link) važiavusi panevėžietė piktinosi, kad į maršrutą Panevėžio autobusų parkas išleidžia išgverusius, pernelyg burzgiančius, netvarkingus ir purvinus autobusus.
Anot dienraščio skaitytojos, tokiame autobuse neįmanoma užmigti, o išlipus iš jo nuo triukšmo plyšta galva. Moteris net nurodė dviejų autobusų, kuriais teko jai keliauti, valstybinius numerius.
Apsilankius Panevėžio autobusų parke bendrovės generalinis direktorius Rimantas Petukauskas ir technikos direktorius Alvydas Dirsė patvirtino, kad keleivė šimtu procentu teisi. Anot jų, minėti autobusai tikrai važiavo į Panemunę ir tokį transportą išleisti į trasą yra nesmagu, tačiau kitos išeities kol kas nėra.
Vienas keleivės nurodytas „Mercedes“ markės autobusas pagamintas 1978 metais, kitas - „Ikarus“ markės - 1988-aisiais. R.Petukausko teigimu, gavus Savivaldybės pritarimą įsigyti autobusų pagal išperkamąją nuomą baisiausias tarpmiestinis transportas būtų pakeistas.
Naujų autobusų beveik nėra
Pasak R.Petukausko, iš 125 bendrovės turimų autobusų 70 važinėja miesto reguliaraus susisiekimo maršrutais, kiti - tarpmiestyje. Įmonė turi tik tris autobusus, dažniausiai važiuojančius užsakomaisiais reisais: su jais bet kur pasirodyti ne gėda, tačiau kitas transportas nėra naujas.
Įmonė gali pasidžiaugti tik vienu praėjusių metų gamybos „Bova“ ir dviem 2000-aisiais pagamintu „Neoplan“ autobusais. Miesto maršrutais važinėja naujausi 1996 metais centralizuotai pirkti penki „Karosa“ ir penki „Neoplan“ markių autobusai, o visi kiti gerokai senesni.
„Naujas tarpmiestinis autobusas kainuoja daugiau kaip milijoną litų, o miesto - apie pusę milijono, - aiškino R.Petukauskas. - Tarpmiestinis susisiekimas yra lyg ir komercinė veikla, iš kurios pajamų dengiami miesto reisuose patiriami nuostoliai. Dabar esame įsipareigoję pabrangus bilietams mieste didinti ir vairuotojų atlyginimus 15 procentų, nes jau dabar trūksta mažiausiai dešimties vairuotojų.
Šalies atlyginimų vidurkis apie 1750 litų, o pas mus - tik 1600 litų. Kai kas priekaištauja, kad neperkame naujų autobusų, tačiau to negalime daryti - tenka mieste keleivius vežioti. Jei šios veiklos atsisakytume, iš tarpmiestyje gaunamo pelno galėtume įsigyti ne daugiau kaip vieną autobusą.
Šiemet į Lietuvą „ateina“ 140 milijonų litų ekologiškam miesto ir priemiesčio transportui įsigyti. Esame pateikę paraišką 11-kai milijonų litų, tačiau nežinia kiek gausime. Jei ji būtų patvirtinta, Savivaldybė įsipareigojo atseikėti 5 milijonus, o mums tektų rasti dar 6 milijonus litų.“
Vežėjams padeda savivaldybės
R.Petukauskas ir A.Dirsė akcentavo, kad Panevėžio autobusų parkas ne kažin kiek atsilieka nuo Europos Sąjungos transporto įmonių, nes ir ten į maršrutus išleidžiami dvidešimties ir daugiau metų senumo autobusai.
Tačiau parko vadovai atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Europos valstybėse autobusus nuperka savivaldybės ir juos neatlygintinai perduoda vežėjams. Pavyzdžiui, Vokietijoje, savivaldybės vežėjams dengia pusę transporto įsigijimo išlaidų.
Pasiteiravus, kodėl ketinama pirkti naudotus, o ne naujus autobusus, R.Petukauskas sakė, kad tuo domisi ir kai kurie politikai. Anot jo, autobuso eksploatacijos laikas - 20 metų. Naujas miesto autobusas kainuoja 130 tūkstančių eurų, o dešimties metų - 30 tūkstančių eurų.
Taigi pirmuosius dešimt metų autobuso eksploatacija per dieną kainuoja 123 litus, o kitą dešimtmetį - po 28 litus per dieną. Bendrovės generalinio direktoriaus teigimu, net ir pridėjus remonto išlaidas šiek tiek „vyresnių“, tačiau pakankamai gerų autobusų eksloatacija yra keletą kartų pigesnė.
Eksperimentas nepasiteisino
Prakalbus apie kitų vežėjų teikiamas papildomas paslaugas, kai konduktorė ar kita darbuotoja keleiviams siūlo kavos, gaiviųjų gėrimų, užkandžių, R.Petukauskas sakė, kad tokias paslaugas bandė teikti Šiaulių „Busturo“ bendrovė, tačiau jos nepasiteisino.
Bendrovės vadovas sakė, kad netgi ekspresai sustoja tarpiniuose miestuose ir keleiviams nekyla problemų gėrimui arba maistui nusipirkti. Anot jo, ši paslauga labiau tiktų nebent ekskursijų autobusuose. Kitur teikiant tokias paslaugas brangtų bilietai, nes darbuotojui būtų privalu mokėti bent minimalų atlygį.
