Tačiau Kauno apskrities valdžia baiminasi, kad patrauklios vairuotojams ir investuotojams vizijos neužstrigtų derantis su žemės savininkais. LEZ ir kitų objektų pavyzdys parodė, kad jie dažnai nesutinka su siūloma kompensacija, reikalauja nerealių kainų. Tada bylinėjimasis su užtrunka ne vienus metus, o planuoti darbai stovi vietoje.
Miestelis dūsta nuo mašinų
“Mašinos per Karmėlavą važiuoja dieną ir naktį, ne visi laikosi saugaus greičio. Kitoje kelio pusėje yra mokykla, seniūnija, todėl būtų ne tik mažiau triukšmo, bet ir saugiau mūsų vaikams, jei transportas aplenktų miestelį”, - sako Karmėlavos gyventojas Aloyzas.
Pasak Kauno apskrities viršininko Romualdo Morkevičiaus, transporto srautas Jonavos link ateityje neišvengiamai didės, nes LEZ teritorijoje jau veikia logistikos centras, baigiamas statyti dar vienas, o Kauno apskrities valdžia Susisiekimo ministerijai siūlo netoli įkurti viešąjį logistikos centrą. “Taip pat plėsis oro uostas. Prognozuojama, kad šiemet jis sulauks apie pusę milijono keleivių, jiems bus įrengtas naujas terminalas. Taip pat čia leidžiasi krovininiai lėktuvai, - kalbėjo viršininkas. - Todėl Karmėlavai jau dabar būtinas aplinkkelis”.
Bendrajame plane numatyta, kad iš LEZ ir oro uosto bus galima važiuoti nauju Karmėlavos pietuose esančiu keliu. “Jis įsilies į dabartinį plentą jau už miestelio, - sakė R.Morkevičius. - Kitame etape numatyta šį lankstą sujungti dar ir su nauju keliu, kurį reikės tiesti nuo LEZ iki greitkelio Vilnius - Kaunas. Taip pat juo būtų galima patekti į Ateities plentą, aplenkiant Ramučių gyvenvietę.”
Projektuotojai siūlo prie LEZ įrengti žiedą, pastatyti viaduką, kad mašinos saugiai įvažiuotų į LEZ ir Karmėlavos lankstą.
Projektai gali strigti
Dalis Karmėlavos lanksto eitų per oro uosto teritoriją, bet nemažai jo pateks į privačių sklypų teritoriją. Savininkų įkaitais projektuotojai gali atsidurti ir tiesiant naują kelią, jungiantį lankstą su Vilniaus - Kauno greitkeliu. Šiuo metu tuos projektus tikslina Automobilių kelių direkcija.
Kauno apskrities bendrajame plane taip pat numatyta magistralės atšaka nuo Babtų iki Karmėlavos. “Islandijos plentas jau tapo vidiniu miesto keliu. Čia labai padaugėjo automobilių pastačius prekybos ir pramogų centrą “Mega”. Važiuojantieji magistrale Vilniaus link arba iš sostinės į Klaipėdą galėtų saugiai apvažiuoti Kauną nelėtindami leistino magistralės greičio, - aiškino R.Morkevičius. - Su Vilniaus apskritimi aptarėme ir galimybes šią atšaką pratęsti į naują magistralę, kuria į Vilnių būtų galima nuvažiuoti aplenkiant Žiežmarius, Vievį”.
Apskritis į bendrąjį planą įtraukė ir naują kelią nuo Sitkūnų iki Vilkijos. “Pastarajame miestelyje ateityje gali būti įsteigta savivaldybė, o patekti į jį iš magistralės dabar galima tik įvažiavus į Kauną, - kalbėjo R.Morkevičius. - Taip pat numatyta galimybė tiesti naują greitkelį per Kruonį, Taurakiemį iki Rokų”.
Tačiau viršininkas pripažįsta, kad Kauno apskrityje ir ypač Kauno rajone laisvos žemės likę labai mažai. Todėl įgyvendinant minėtus projektus reikės daug lėšų išpirkti iš savininkų žemę. Pasak Automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Algimanto Janušausko, tai dar būtų mažiausia blogybė. “Galima iš anksto tam numatyti lėšų, tačiau blogiau, kai savininkai nesutinka su siūloma kaina, kelia nerealius reikalavimus ir tuomet tenka bylinėtis”, - sakė jis.
Dirva spekuliantams
Kaunas jau turi liūdnos patirties, kai dėl bylų su savininkais stringa projektai. LEZ sklypas jau daug metų negali priimti daugiau investuotojų dėl vietos stokos. Iš 534 ha numatytos LEZ teritorijos investuotojams šiuo metu teskirti 58 ha, kurie dar nėra sujungti į vientisą sklypą. Pasak V.Vizbaro, šiuo metu savininkams siūloma 250 tūkst. už ha, tačiau keli žmonės toliau bylinėjasi ir yra pasišovę gauti už hektarą po milijoną litų.
Dėl tokių savininkų apetitų teko atsisakyti projektuotų naujų kapinių ties Vainatrakio kaimu. Išperkamos žemės kaina ten šoktelėjo nuo 3 tūkst. iki 49 tūkst. litų už ha. Dėl bylų su savininkais užtruko ir žemės paėmimas Europos prospektui tiesti.
Kauno savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius įsitikinęs, kad reikia galvoti apie paprastesnes žemės paėmimo procedūras ir saugiklius nuo spekuliantų. “Dabar labai sunku įgyvendinti miesto plėtros projektus, numatyti vietas viešiesiems logistikos centrams, kitiems strateginiams objektams. Žinau, kad Skandinavijos šalyse žemės paėmimas visuomenės reikmėms, nepažeidžiant savininkų teisių, vyksta daug sklandžiau”, - sakė jis.
Pasak S.Lukošiaus, norint paimti sklypus visuomenės reikmėms reikia milžiniškų lėšų. “Ne paslaptis, kad, nutekėjus informacijai apie planuojamus statyti viešuosius objektus, kai kas gana greitai tuo pasinaudoja, superka sklypus ir keleriopai pakelia žemės kainą, - kalbėjo jis. - Manau, kad galima būtų įvesti specialius žemės mokesčius savininkams, jei kelerius metus jie specialiai vilkintų sklypų paėmimo procesą.”
V.Vizbaras mano, kad įstatymas turėtų numatyti galimybę nusavinti žemę ir tuo atveju, jei vyksta ginčai dėl kompensacijų. “Tada bylinėjimasis teismuose netrukdytų įgyvendinti projektus”, - sakė jis.
