“Nuo metų pradžios benzino kaina pasaulinėje rinkoje išaugo maždaug 300 JAV dolerių už toną, ne taip ryškiai, tačiau brango ir dyzelinis kuras. Kainoms augant pasaulyje atitinkamai kyla ir “Mažeikių naftoje” gaminamo kuro kaina”, - aiškina Romas Turlinskas, “Lukoil Baltija” mažmeninės prekybos direktorius. Kaip žinoma, degalų kainoms įtakos turi naftos kainų pokyčiai, o jas šiais metais šokdina neramumai vienoje iš svarbiausių naftos gavybos šalių - Nigerijoje.
“Didesnis naftos kainų nuosmukis šiais metais buvo gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, dabar kainos vėl kyla ir nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiu meto jos imtų kristi”, - sako “Lietuva Statoil” pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Skirmantas Mačiukas.
Specialistai nesiima prognozuoti pasaulinių naftos kainų pokyčių, jų teigimu, netikėtų siurprizų gali pateikti JAV prasidėjęs liūčių ir uraganų laikotarpis. Prognozuojama, kad šiais metais JAV siaus daugiau ir stipresnių audrų, kurios peraugs į uraganus. Dėl JAV siaučiančių uraganų dažnai tenka laikinai stabdyti naftos gavybos įmonių veiklą Meksikos įlankoje, tuomet pasaulinės naftos kainos iškart šokteli aukštyn. Tokią situaciją galėjome stebėti 2005-ųjų rugpjūtį, kai, po uragano “Katrina” sustojus naftos gavybai Meksikos įlankoje, ėmė brangti nafta, kartu išaugo degalų kainos visame pasaulyje.
Pasak specialistų, didelę įtaką naftos kainoms taip pat turi naftos ir jos produktų paklausa Kinijoje, Indijoje, geopolitinė situacija Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose.
Štai praėjusių metų vasarą naftos kainos pasiekė rekordines aukštumas - 78 JAV dolerių už barelį, po to, kai kilo konfliktas tarp Izraelio kariškių ir Libano “Hezbollah” grupuotės. Buvo baiminamasi, kad tai gali sukelti didesnį konfliktą Vidurio Rytų naftos gavybos šalyse.
Šiuo metu naftos kaina svyruoja ties 72 JAV dolerių už barelį riba, metų pradžioje ji siekė 60 JAV dolerių. Kaip praneša naujienų agentūra “Reuters”, naftos kainų augimą lėmė streikas ir atakos prieš naftos įrenginius Nigerijoje. Ši šalis aštuntoji pasaulyje pagal naftos eksportą. Prie naftos kainų augimo prisideda nedidelės kuro atsargos JAV prieš vasaros kelionių sezono piką. Be to, ateinantį mėnesį Brazilijoje prognozuojamas naftos darbuotojų streikas, o naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) net ir raginama atsisako didinti naftos gavybą.
Kainas augina vasara
Augant naftos kainoms, nuo metų pradžios palaipsniui kilo ir benzino bei dyzelino kainos. “Didmeninė populiariausio A 95 benzino litro kaina šių metų sausio mėnesį sudarė 2,3 Lt, šiandien vienas litras benzino “Mažeikių naftoje” jau kainuoja 2,99 Lt.
Taigi nuo metu pradžios didmeninė kaina išaugo net 70 centų už litrą. Dyzelinio kuro didmeninė kaina nuo metų pradžios paaugo apie 40 centų - sausį buvo 2,36 Lt už litrą, dabar - 2,74 Lt už litrą. Mažiausiai brango automobiliams skirtos suskystintos dujos, jų didmeninė kaina padidėjo nuo 1,16 iki 1,37 Lt už litrą”, - sako R.Turlinskas.
Tačiau šį mėnesį suskystintų dujų kaina ženkliai šovė į viršų. Tai didžiausias automobilinių dujų kainos augimas nuo avarijos, įvykusios praėjusių metų spalį “Mažeikių naftoje”.
“Nuo mėnesio pradžios didmeninė automobilinių dujų kaina padidėjo maždaug 15 centų už litrą”, - sako R.Turlinskas. “Mažeikių naftos” Komunikacijos skyriaus viršininkas Rosvaldas Gorbačiovas tvirtina, kad dujų kainų augimą lėmė prasidėjusi vasara ir sumažėjęs dujų eksportas į Rytų Europą.
“Pagrindiniai suskystintų dujų eksportuotojai iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano sumažino dujų eksportą į Rytų Europą dėl profilaktinių remontų”, - aiškino R.Gorbačiovas.
Pasak jo, suskystintų dujų kaina išaugo ir aplinkinėse rinkose. “Vasarą didėja suskystintų dujų paklausa. Pernai panašiu metu dujų kaina taip pat augo, tik tai vyko birželio pabaigoje. Šiais metais orai atšilo anksčiau, žmonės pradėjo daugiau keliauti, kartu išaugo dujų paklausa, o pasiūla yra nepakankama”, - aiškino “Mažeikių naftos” atstovas.
“Lietuva Statoil” atstovas S.Mačiukas sako, kad dujų kainų augimą nulėmė produkcijos trūkumas rinkoje. Pastaruoju metu dujų kaina ėmė augti visoje Europoje, Rusijoje. Pastaroji net sumažino dujų eksporto apimtis. “Dujų vartojimas auga tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Šiuo metu importuojame 30-40 proc. dujų, jei dujų kainos augtų tik Lietuvoje, galėtume didinti importą iš kitų šalių, tačiau nėra iš kur, nes kainos sukilo visose šalyse, be to, trūksta dujų”, - aiškina pašnekovas.
Keliautojų brangimas negąsdina
“Lietuva Statoil” pardavimų ir tiekimo departamento direktorius S.Mačiukas sako, kad prasidėjus kelionių metui ženkliai išauga degalų suvartojimas, keliautojai mūsų šalyje nepaiso netgi ženklių kainos pokyčių. Pašnekovo teigimu, vasarą benzino suvartojama 5-7 proc. daugiau nei kitu metų laiku.
“Degalų brangimas visiškai neatsiliepia jų suvartojimui. Greičiau atvirkščiai, benzino vartojimas šiais metais auga daug sparčiau nei ankstesniais metais. Jei ankstesniais metais benzino suvartojimas augdavo po kelis procentus kasmet, tai šiemet mūsų tinkle benzino suvartojimas augo 10-12 proc., dyzelino - 26-27 proc.”, - sako S.Mačiukas.
Kaip skelbiama Lietuvos ūkio pirmojo ketvirčio ekonomikos apžvalgoje, per sausį-kovą šalyje suvartota 110 tūkst. tonų benzino, tai yra beveik 44 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginamu laikotarpiu dyzelino suvartojimas išaugo 36,2 proc., nuo 167 tūkst. tonų iki 228 tūkst. tonų. Tačiau gerokai sumenko suskystintų dujų suvartojimas - net 27 proc.
M.Skirmanto teigimu, automobilinių dujų vartotojai jautriai reaguoja į kainų pokyčius, todėl augant dujų kainai jų pardavimai pastebimai mažėja. “Dujos yra alternatyvus kuras, jei jų kaina gerokai išauga, žmonės susimąsto, ar verta įsirengti dujų įrangą, ką labiau apsimoka naudoti. Tam pačiam atstumui nuvažiuoti juk reikia mažiau benzino, bet daugiau dujų.
Be to, augant gyventojų pajamoms mažiau galvojama apie taupymą, jaunėja automobilių parkas, o naujoms mašinoms dujų įranga paprastai nemontuojama. Reikia pripažinti, kad įvertinama ir rizika, kurią kelia negamyklinės dujų įrangos naudojimas”, - vardija mažesnį dujų vartojimą lemiančias priežastis S.Mačiukas.
Nors degalų kainų augimas mažai jaudina šalies vairuotojus, tačiau pasinaudoti kelionių manija ir padidinti kainas degalinių operatoriams nepavyktų.
“Lietuviai labai jautriai reaguoja į kainų skirtumus skirtingose degalinėse. Jei turi didesnę kainą nei konkurento degalinėse, tai iškart jaučiasi. Jei pakeltum kainas, į tai iškart sureaguotų ir verslo klientai. Todėl galiu užtikrinti, kad nė vienas degalinių tinklas, nė viena degalinė nepiktnaudžiauja ir nepagrįstai nedidina kainų”, - tikina S.Mačiukas.
Tačiau jis pripažįsta, kad, prasidėjus vasarai ir dėl kelionių išaugus degalų paklausai, degalų kainas kilsteli gamintojai ir tiekėjai.
Tuo tarpu degalinių tinklai pasiūlė nuolaidas Joninių proga. Artėjantį ilgąjį savaitgalį “Lukoil” degalinėse su “Maxima” ir “Lukoil plius” nuolaidų kortelėmis bus taikomos nuo 10 iki 13 centų už litrą nuolaidos visiems degalams. Birželio 18-25 dienomis iki 7 centų už litrą nuolaidas kurui siūlo ir degalinių tinklas “Neste”, tam reiktų turėti “Iki”, “Neste”, “Norfa”, “Topo centro” nuolaidų korteles ar ISIC pažymėjimą.
Atsikrato atgyvenų
Kaip praneša naujienų agentūra BNS, šalies degalinės pamažu atsisako atgyvena tampančio A 92 benzino. Šios rūšies benzinu prekyba kai kuriose “Statoil” degalinėse buvo nutraukta dar pernai lapkritį, šiuo metu juo nebeprekiaujama daugiau nei pusėje tinklo degalinių, iki metų pabaigos A92 benzinu bus prekiaujama tik trečdalyje “Statoil” degalinių, daugiausiai - esančiose rajonuose.
“Pastebėjome sumažėjusią paklausą šiam benzinui. Degalinėse jis stovėdavo neišparduotas, todėl nusprendėme juo prekiauti tik ten, kur dar atsiranda pirkėjų. Tai - daugiausiai rajonuose esančios degalinės”, - sakė S.Mačiukas.
Pasak jo, Latvijoje ir Estijoje A92 benzinu nebeprekiaujama jau keletą metų. Teigiama, kad tokio benzino nebeapsimoka pirkti ir dėl taupymo sumetimų - esą jo kaina nuo A95 benzino skiriasi 1-2 centais, o kokybė yra prastesnė.
Tuo tarpu didžiausias degalinių tinklas šalyje “Lukoil” šio benzino neatsisakė ir to daryti nežada. R.Turlinskas sakė, kad 92 markės benzinu prekiaujama beveik visose “Lukoil” degalinėse, nes šis benzinas turi didelę paklausą.
“Šios markės benzinu mūsų degalinėse aktyviai prekiaujame. Statistika rodo, kad jis net populiaresnis už A98 benziną”, - teigė R.Turlinskas. Šiuo metu Lietuvos degalinėse populiariausias yra 95 markės benzinas.
