Tačiau nustatyti, ar tikrai į automobilius pilami degalai turi privalomą kiekį ekologiškų priedų, neįmanoma, nes iki šiol šalyje nėra nepriklausomos laboratorijos, galinčios tai ištirti. Biodegalų gamintojai tvirtina, kad reikalavimų nepaisoma, nes kol kas ekologiškų priedų neprivaloma maišyti į arktinį dyzeliną.
Šiemet „Mažeikių nafta“ atsisakė pirkti biodyzeliną iš vietos gamintojų ir nusprendė jo įsivežti. Buvę tiekėjai tvirtina, kad importinė produkcija – prastesnės kokybės palmių aliejus, užšąlantis gerokai aukštesnėje temperatūroje, nei pagamintas iš rapsų.
„Kai žinoma, iš kur tas produktas atvežtas, kyla įvairių minčių. Žiemą jis nebuvo maišomas su degalais, o pagal įstatymą, privalėjo būti maišomas. Mūsų žiniomis, gal todėl ir buvo laukiama pavasario“, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
„Mažeikių nafta“ per mėnesį perka daugiau kaip 4 tūkst. tonų importinio produkto. Kuris, bendrovės atstovo teigimu, pigesnis už lietuviškąjį.
„Kokybę mes tikriname kiekvienos siuntos, pagal riebiųjų rūgščių metilo esteriui nustatytus kokybės reikalavimus. Mūsų laboratorijos duomenimis, jis atitinka to standarto, kuris priimtas Lietuvoje, reikalavimus“, – LTV „Panoramai“ pasakojo „Mažeikių naftos“ Rinkotyros ir ryšių su valstybės institucijomis vadovas Stasys Ilakis.
„Manau, kad patikrinus kokybę tas aliejus neatitiktų reikalavimų. Šiandien, deja, neturime tokios informacijos. Manau, įvedus kontrolės sistemą, pasikeistų reikalai“, – tvirtino Viktoras Rinkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas.
Pasak komiteto vadovo, kol nėra nepriklausomos laboratorijos, neįmanoma patikrinti, ar degalai maišomi, kaip reikalaujama.
Ūkio ministerija ir jai pavaldi Ne maisto produktų inspekcija esą turėtų kuo greičiau sukurti patikimą biodegalų kontrolės sistemą. Tačiau, anot ministerijos sekretoriaus, sunku prognozuoti, kada tai bus padaryta.
