Šį biokurą liaupsinantys specialistai tikina, kad jis ne tik padeda saugoti aplinką (teršalų kiekis sumažėja maždaug 80 proc.), duoda darbo ūkininkams, bet ir leidžia atpiginti keliones.
Po metų - biodegalų cunamis?
Praėjusių metų vasarą suburtos Lietuvos biodegalų asociacijos nariai tikina radę būdą, kaip įgyvendinti ES reikalavimus - iki 2010-ųjų 5,75 proc. Lietuvoje transporto sunaudojamų mineralinių degalų pakeisti biokuru.
Trečius metus veikiančios biodegalų gamybos bendrovės “Biofuture” pajėgumai jau dabar leidžia pasiūlyti maždaug 15 000 tonų (šiemet produkcijos ketinama pagaminti jau 40 tūkst. tonų) etanolio, kurį sumaišius su benzinu, kaip tik ir būtų galima įvykdyti minimalius reikalavimus. 2009-aisiais, kai bioetanolį pradės gaminti bendrovės “Lo ir Co”, “Nordetanolis”, “Pasvalio agrochemija” bei dar keletas investicijas šioje srityje planuojančių įmonių, lietuviškų biodegalų pasiūla išaugs iki 204 ar netgi 390 tūkst. tonų.
Tas pats pasakytina ir apie dyzeliną naudojančią techniką. Šiais metais įmonės “Rapsoila”, “Arvi cukrus”, SV Obeliai” ketina pagaminti maždaug 50 tūkst. tonų biodyzelino, o pradėjus eksploatuoti “Mestillos” bei “Baltijos biodyzelino centro” gamybines linijas, 2008-aisiais biodyzelino pasiūla šoktelėtų mažiausiai iki 192 tūkst. tonų.
Šiuo metu į visą “Mažeikių naftoje” gaminamą benziną ir dyzeliną jau įmaišoma iki 5 proc. biodegalų.
Alternatyvą tradiciniams degalams siūlantys verslininkai atkreipia dėmesį, kad spirito dalį benzine padidinus iki 10 proc., automobilių varikliai dirba “nepastebėdami” jokio pokyčio. Tiksliau, skirtumas yra tik toks, kad netgi sąlyginai nedidelis etanolio kiekis 20 - 80 proc. mažina į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
“Naudojant daugiau etanolio, reikėtų šiek tiek perdirbti automobilio degalų tiekimo sistemą (sumontuoti vamzdelius iš nerūdijančio plieno), pakeisti tarpines bei degimo sistemos darbą kontroliuojančią programinę įrangą.
Viso to reikia todėl, kad etanolio oktaninis skaičius yra 104, jis yra kiek agresyvesnis nei benzinas”, - pasakojo “Biofuture” eksporto ir logistikos padalinio vadovas Gediminas Kvaraciejus.
Dopingas iš kvietrugių
Išsamią informaciją, kaip keičiasi vidaus degimo variklio darbo charakteristikos naudojant bioetanolį, pateikė Biodegalų asociacijos bei SAAB importuotojų kvietimu į Lietuvą atvykęs kompanijos “General Motors” padalinyje Skandinavijoje dirbantis viešųjų ryšių specialistas Piteris Galas.
Švedai, prieš keletą metų pradėję gaminti “SAAB 9-5” versijas “BioPower”, užfiksavo, kad dėl aukšto etanolio oktaninio skaičiaus variklio pajėgumas ūgteli 30 AG iki 180 AG (biodegalams adaptuoto 2,0 litro darbo tūrio, 4 cilindrų variklio su turbina nominali galia 150 AG), o maksimalus sukimo momentas - 40 Nm iki 280 Nm.
“Kadangi “SAAB 9-5 BioPower” gali dirbti naudodamas tiek tradicinį benziną, tiek E85 degalus, pastebėjome, kad nuo 0 iki 100 km/val. sedanas įsibėgėja per 8,5 sekundės, o su benzinu - per 9,8 sekundės. “SAAB 9-5 BioPower” su universalo kėbulu atitinkamai įsibėgėja per 9 ir 10,2 sekundės. Įjungus 4-ąją pavarą, sedanas nuo 60 iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,9 sek., o naudojant benziną - per 9,6 sekundės”, - teigė P.Galas.
Kad spiritu varomi automobiliai dinaminėmis charakteristikomis lenkia benzininius, buvo galima įsitikinti ir važinėjant Lietuvoje. Sostinės gatvėmis manevruoti su “SAAB 9-5 BioPower” sedanu buvo tikras malonumas - tiksliai valdoma mašina į akseleratoriaus spustelėjimą reaguoja kaip ristūnas į raitelio pentinus ir akimirksniu šoka pirmyn.
Tiesa, į baką pripylus E85 “kokteilio”, pastebimai - apie 15-20 proc. - padidėja kuro sąnaudos. SAAB atstovas teigė, kad ši problema sprendžiama skatinant ekologiškų automobilių naudojimą kitokiais būdais. Benzino-bioetanolio mišinys Skandinavijoje maždaug 20 proc. pigesnis negu benzinas, o “BioPower” modeliams taikomos mokesčių lengvatos ir papildomos nuolaidos, leidžiančios sutaupyti pusę automobilio metinių mokesčių (pavyzdžiui, tokius keturračius galima nemokamai palikti miestų centre esančiose stovėjimo aikštelėse).
Pasak P.Galo, šie dalykai paverčia “SAAB 9-5 BioPower” patrauklia preke. Ekologiški automobiliai noriai perkami, nepaisant to, kad yra šiek tiek brangesni už įprastą kurą naudojančius analogus - Švedijoje kainų skirtumas siekia maždaug 5 proc.
Perspektyvos miglotos
Lietuvoje dirbančių SAAB atstovų iš kauniškės bendrovės “Piliakalnis” teigimu, “SAAB 9-5 BioPower” kainuotų maždaug 3000 litų brangiau. Kol kas mokėti šių pinigų nėra prasmės, nes papildyti bakus E85 degalais šiuo metu įmanoma nebent Šilutėje esančioje bendrovėje “Biofuture”.
Kad padėtis keisis galima neabejoti, tačiau kol kas neaišku, kada ir kaip. Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas teigė nematąs kliūčių pradėti prekybą E85 degalais pačioje artimiausioje ateityje, nes tam tikros ekonominės paskatos yra jau dabar.
“Kadangi litras etanolio kainuoja apie 2,4 lito, ekologiškas mišinys su benzinu galėtų kainuoti 30-50 centų pigiau nei įprastas kuras. Degalinės nesunkiai galėtų užleisti šiems degalams nepopuliaraus A92 markės benzino rezervuarus. Žinoma, su sąlyga, kad kas nors E85 “kokteilį” pirks. Situaciją galima lyginti su amžinąja dilema “kas atsirado pirma - višta ar kiaušinis?”. Akivaizdu, kad biodegalais varomų automobilių parkas neaugs, kol nebus kur papildyti jų bakų. Degalinės taip pat greičiausiai neinvestuos ir nekurs E85 pasiūlos, kol Lietuvoje važinėjančios ekologiškosios mašinos bus suskaičiuojamos ant pirštų”, - dėstė M.Palijanskas.
Optimistiškai situaciją vertina Žemės ūkio ministerijos atstovai.
Jų teigimu, Lietuvai pavyko išsikovoti, kad nuo šių metų už energetinius augalus iš ES biudžeto bus mokamos solidžios papildomos tiesioginės išmokos: biodyzelino gamintojams - 46 eurai už toną rapsų, o bioetanolio gamintojams - 33 eurai už toną javų. Tai turėtų paskatinti ūkininkus auginti rapsus, grūdus bei kitus augalus biokurui. Jei šios prognozės pildysis, 2008-aisiais mūsų šalyje biodegalai sudarys maždaug 15 proc. viso transporto sektoriuje sunaudojamo kiekio, o nuo 2009-ųjų galėtų šoktelėti net iki 25 - 30 proc.
Paskaičiuota, kad norint aprūpinti biokuro gamintojus rapsų grūdais, bendrą rapsų derlių reikėtų mažų mažiausiai padvigubinti. Ekspertai mano, kad panaudojant apleistų žemių dalį šią problemą būtų galima nesunkiai išspręsti.
