Žydrūnas Ačas, „Statoil Lietuva” degalinių direktorius, pripažino, kad šiemet tai didžiausia benzino kaina.
Nuo metų pradžios benzinas jau pabrango 15 proc.
Degalų kainos sparčiai kyla ir neatrodo, kad artimiausiu metu liautųsi didėjusios - kuro brangimą diktuoja augančios pasaulinės naftos kainos bei sumenkusi perdirbtų naftos produktų pasiūla. Prognozuojama, kad kainų augimas atslūgs veiklą atnaujinus kelioms rekonstrukcijai užsidariusioms Azijos naftos perdirbimo gamykloms.
Benzinas - brangiausias per šiuos metus
“Kuro rinka sudėtinga, galima prognozuoti ne daugiau kaip tris dienas į priekį”, - vakar “Kauno dienai” sakė Skirmantas Mačiukas, bendrovės “Statoil Lietuva” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius.
Dabar besilaikančios kuro kainos atitinka praėjusių metų rugpjūtį buvusias kainas. Rudeniop kuras ėmė pigti, kainos mažėjo iki metų pabaigos. Sausį benzino ir dyzelino kainos kito nedaug, vasarį pradėjo didėti ir auga iki šiol.
“Tikėtis, kad kainos nustos didėjusios iki gegužės vidurio, būtų naivu. Galbūt jos stabilizuosis, smarkiai nebekils, nes lygis pasiektas jau pakankamai aukštas”, - svarstė S. Mačiukas.
98 rūšies benzinu pirmadienį brangiausiai prekiavo “Statoil” tinklo degalinės, kur už litrą šios markės benzino buvo prašoma 3,38 lito. “Ventus” degalinėse litras šio benzino atsiėjo po 3,31 lito už litrą, o “Neste” - 3,21 lito už litrą. “Lukoil” tinklo degalinėse 98 rūšies benzinas vakar kainavo 3,30 lito už litrą.
Mindaugas Voldemaras, “Mažeikių naftos” atstovas, skaičiavo, kad pirmadienį didmeninė kuro kaina Lietuvoje buvo didžiausia per šiuos metus. Nuo metų pradžios pasaulinė benzino kaina padidėjo 35 procentais. Šių metų sausio 2 dieną pasaulinė benzino kaina buvo 560,5 JAV dolerio už toną. Iki balandžio 23 dienos ji padidėjo iki 758 JAV dolerių. M. Voldemaras pabrėžė, kad “Mažeikių naftos” prekybos namų nustatyta kaina vakar buvo 3,9 tūkst. litų už toną, 15 procentų didesnė negu šių metų sausį, kai už toną benzino buvo prašoma 3,3 tūkst. litų už toną.
“Tam įtakos turėjo JAV dolerio kurso smukimas, lėmęs mažesnį didmeninių kainų augimą. Be to, kainų augimą amortizuoja PVM ir akcizas”, - aiškino M. Voldemaras. Pernai brangiausias benzinas buvo liepą, kai jo tona kainavo 4,2 tūkst. litų.
Kainas diktuoja pasaulio tendencijos
Spekuliuoti kaina ar ją dirbtinai didinti, anot S. Mačiuko, degalinių tinklai galimybių neturi. Juos varžo sutartys su “Mažeikių naftos” gamykla bei atidžiai rinką stebinti Konkurencijos taryba.
Degalinėse matome tokias kainas, kokias diktuoja pasaulinė rinka. Jeigu nafta brangsta, tai vėliausiai po kelių dienų pajunta ir eilinis vartotojas.
“Kai kurios degalinės turi šiokias tokias kuro atsargas, tačiau ne daugiau kaip dviejų dienų, todėl kainos visur didėja tolygiai”, - aiškino S. Mačiukas. Pirmadienį “Mažeikių nafta” pakėlė didmenines kainas, vadinasi, jos ryt poryt ūgtelės ir degalinėse.
Kuro kainų augimas, anot ekspertų, priklauso nuo įvairių priežasčių. Viena jų - rinkoje trūksta perdirbtų naftos produktų benzino ir dyzelino. Šių produktų paklausa sparčiai didėja Kinijoje. Šios šalies ekonomika sparčiai auga, todėl didėja naftos poreikis. Menkėja ir Jungtinių Amerikos Valstijų naftos produktų atsargos. Nepakankamai produkcijos rinkai tiekia ir Azijos bei Rusijos naftos perdirbėjai, nes šiame regione kelios stambios gamyklos yra uždarytos planiniam remontui. Kuro rinkai nerimo įnešė ir žinia apie artėjantį darbuotojų streiką trijose stambiausiose Belgijos naftos produktų perdirbimo gamyklose.
“Tai bloga žinia kuro rinkai. Tos gamyklos per streiką nedirbs visu pajėgumu, o gal ir visiškai bus sustabdytos”, - prognozuoja S. Mačiukas. Perdirbimo gamykloms nespėjant pagaminti pakankamai kuro, didėja jo rinkos kaina. Bendrovės “Statoil Lietuva” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius, prieš savaitę prognozavęs, kad kainos netrukus liausis didėjusios, šiandien ne taip drąsiai prognozuoja kuro kainas.
“Sakiau, kad kuro kainos daugiau kilti negali, bet jos kyla”, - dėstė S. Mačiukas.
Mindaugas Voldemaras, “Mažeikių naftos” atstovas, aiškino, kad pagrindinė degalų kainų didėjimo priežastis - neramumai Nigerijoje po rinkimų bei galimas naftos išgavimas bei eksporto sutrikimas šioje šalyje. Nigerija yra penkta pagal dydį naftos eksportuotoja į Jungtines Amerikos Valstijas, o ten šiuo metu yra rekordiškai sumažėjusios naftos atsargos.
“Ši aplinkybė, artėjant sezoniniam pikui (kuris paprastai prasideda gegužės pradžioje), kai ženkliai padidėja degalų suvartojimas JAV, kelia įtampą pasaulinėje degalų, ne tik naftos, rinkoje ir kartu tempia degalų kainas aukštyn”, - pabrėžė M. Voldemaras. Pasak jo, galimi naftos išgavimo sutrikimai Nigerijoje daro įtaką pasaulinėms degalų kainoms dėl to, kad Nigerijoje išgaunama nafta išsiskiria didesne benzino išeiga.
Mindaugas Palijanskas, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas, pastebi, kad benzinas brangsta kiekvieną pavasarį, nes didėja jo poreikis rinkoje.
“Pavasarinis brangimas kartais prasideda anksčiau, kartais - vėliau, bet jis būna ir tęsiasi iki vasaros pabaigos”, - sakė jis.
Užsienyje mokama dar daugiau
Už populiariausios 95 rūšies benziną mažiausiai Europos Sąjungoje (ES) moka Baltijos šalių gyventojai.
Pigiausias benzinas yra Estijoje - 0,82 euro (2,83 lito), Latvijoje - 0,86 euro (2,96 lito) ir Lietuvoje - 0,91 euro (3,13 lito). Statistika rodo, kad Baltijos šalyse mažiausiai kainuoja ir dyzelinas. Estijoje litras šių degalų kainuoja 0,82 euro (2,83 lito), Latvijoje ir Lietuvoje 0,86 euro (2,96 lito).
Nuo šių metų pradžios 95 markės benzinas Europos Sąjungoje vidutiniškai pabrango 6,6 procento. Praėjusių metų pabaigoje litras benzino kainavo 1,17 euro (4,03 lito), o šio balandžio viduryje litro kaina pakilo iki 1,25 euro (4,31 lito). Brangiausias benzinas yra Olandijoje - 1,47 euro (5,07 lito), Didžiojoje Britanijoje - 1,35 euro (4,65 lito) ir Suomijoje - 1,31 euro (4,51 lito).
Transporto sektorius nerimauja
Pasak Anatolijaus Jakimovo, vežėjų asociacijos “Linava” atstovo spaudai, transporto sektorius jautriai reaguoja į didėjančias degalų kainas, nes kuras sudaro apie 40 procentų transporto bendrovių kaštų.
“Kasdien sutarčių su paslaugos pirkėjais nepersirašysi, dalį didėjančių sąnaudų tenka kompensuoti iš savo kišenės”, - aiškino A. Jakimovas. Vis dėlto, anot jo, dalis degalų kainų augimo perkeliama ant vartotojų pečių. “Linavos” atstovas pabrėžė, kad kol kuro kainos nepadidėja pernelyg daug, vežėjai paslaugų branginti neskuba. Laukiama, kol kuris nors šios rinkos atstovas žengs šį žingsnį pirmas, nes baiminamasi prarasti klientus.
Nežymaus kuro kainų didėjimo transporto sektoriaus atstovai paprastai nepajunta ir dėl sudarytų išskirtinių sutarčių su degalinių tinklais. Tokias sutartis sudarę stambieji vežėjai kurą perka su nuolaidomis - nuo kelių iki keliolikos procentų pigiau negu eiliniai vartotojai.
Asociacijos “Linava” narius aptarnaujantis “Linavos servisas” yra sudaręs sutartis su lenkų degalinių tinklu “PKN Orlen” ir Lietuvos degalinių tinklu “Ventus”. Dažniau į Rytų Europą bei Rusiją vykstantys vežėjai paprastai bendradarbiauja su “Lukoil” tinklu.
