Pakeistas privalomąjį draudimą įteisinantis įstatymas palengvino draudikų dalią.

Anksčiau atskiros draudimo sumos neturtinei (moralinei) žalai atlyginti nebuvo numatyta ir ji sutapdavo su žalos asmeniui dydžiu bei siekė 30 tūkst. litų.

Pakeitus įstatymą, jame atsirado nuostata, kad draudimo bendrovė, jei avarijoje nukentėjęs asmuo iš kaltininko prisiteisia neturtinę žalą, privalo sumokėti tik 500 eurų (per 1 tūkst. 700 litų).

Neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl per eismo įvykį padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

„Tokios draudimo kompanijų apsaugos tikrai neužtenka. Kadangi Civilinis kodeksas neturtinės žalos dydžio neriboja, teismuose nukentėjusiesiems priteisiamos gerokai didesnės sumos nei 500 eurų ir jas avariją sukėlęs vairuotojas turi padengti iš savo kišenės“, - sakė advokatas Dmitrijus Bogdanovas.

Remiantis teismų praktika, jei nukentėjęs žmogus avarijoje sužalojamas nežymiai, jam priteisiama 2-3 tūkst. litų dydžio neturtinė (moralinė) žala.

Jei sužalojimas sunkus, moralinė žala siekia keliolika tūkstančių litų, o jei sukeltoje avarijoje žūsta žmogus, jo artimieji iš kaltininko gali prisiteisti ir keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių litų.

Draudikai bankrutuotų

Stebina ir tai, kad tuos įstatyme numatytus 500 eurų draudimo kompanija padalintų visiems viename eismo įvykyje nukentėjusiems žmonėms atlyginti neturtinę žalą.

„Kitaip tariant, jei avarijoje nukenčia šeši ar dešimt žmonių, tie 500 eurų yra jiems ištrupinami“, - sakė advokatas.

Į 500 eurų neturtinę žalą gali pretenduoti ir avarijoje nukentėjęs pėsčiasis, net jei jis buvo partrenktas, kai ėjo ne per pėsčiųjų perėją.

„Kadangi transporto priemonė yra padidintos rizikos šaltinis, jos vairuotojui tenka visa civilinė atsakomybė, tad ir prievolė atlyginti žalą“, - teigė D.Bogdanovas.

Tvarką, kai draudimo kompanijos įpareigotos atlyginti tik 500 eurų neturtinę žalą, draudimo kompanijos „Ergo Lietuva“ Transporto priemonių draudimo grupės vadovas Rimvydas Pocius pavadino optimaliai minimalia draudėjų apsauga.

„Jei draudikams būtų privalu atlyginti visą priteistą moralinę žalą, tuomet galimi du variantai. Arba labai išaugtų privalomojo draudimo įmokos, arba draudimo bendrovės, išmokėjusios milijoninę kompensaciją, bankrutuotų“, - sakė R.Pocius.

Jis pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai bendrovė nukentėjusiam žmogui sumoka tik 500 eurų moralinei žalai atlyginti, o avariją sukėlęs vairuotojas dar turi primokėti ir 10 tūkst., ir daugiau tūkst. litų.

Limitų nenaikins

Tame pačiame privalomąjį transporto priemonių draudimą reglamentuojančiame įstatyme numatyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek nukentėjo asmenų, yra

500 tūkst. eurų dėl žalos asmeniui bei 100 tūkst. eurų dėl žalos turtui.

„Jei nukentėjusieji reikalautų didesnės sumos, tai vairuotojai ją taip pat privalėtų dengti iš savo kišenės. Turtinė žala yra ne tik avarijoje dėl kito vairuotojo kaltės sumaitotas automobilis. Pasitaiko atvejų, kai sunkvežimiai įvažiuoja į namą ir jį nugriauna. Tuomet 100 tūkst. eurų žalą atlygina draudimo kompanija, kurioje apdraustas sunkvežimis, o likusius pinigus moka kaltininkas“, - sakė Draudimo priežiūros komisijos ne gyvybės draudimo skyriaus vedėjas Marius Dumbauskas.

Jo teigimu, draudikų atsakomybę, kokią maksimalią sumą reikia išmokėti, reglamentuoja įstatymas. Tačiau vairuotojams niekas nedraudžia apsidrausti savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Tuomet jiems esą iš savo kišenės nereikės atlyginti nei padarytos moralinės, nei turtinės žalos.

Daugelyje Europos valstybių draudimo kompanijoms nėra nustatytų limitų, kurie saugotų įmonių pelną.

Kitaip tariant, užsienyje draudimo bendrovės privalo išmokėti visą, nors ji ir siektų kelis milijonus eurų, avarijoje nukentėjusių žmonių patirtą žalą: ir turtinę, ir neturtinę, ir žalą sveikatai.

M.Dumbausko nuomone, Lietuvoje draudimo išmokų limitų panaikinti kol kas negalima.

Dėl tokio žingsnio esą labai padidėtų privalomojo draudimo įmokos.

Didės 10 kartų

M.Dumbausko teigimu, didžiausia problema nustatyti, kokį moralinės žalos dydį privalo atlyginti draudėjai, kyla todėl, kad Lietuvoje kol kas nėra pakankamai praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Vis dėlto tokių bylų daugėja.

„Nėra metodikos, kaip apskaičiuoti moralinės žalos dydį. Teismas kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai“, - teigė M.Dumbauskas.

Tačiau gali būti, kad per penkerius metus neturtinės žalos dydis, kurį draudikai privalės atlyginti nukentėjusiajam, pasieks 5 tūkst. eurų.

Finansų ministerijos iniciatyva yra parengtas naujas privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančio įstatymo projektas.

Jis turi būti svarstomas Seime.

Jame numatyta, kad per penkerius metus draudimo išmokos turi padidėti dešimt kartų.Draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, turi siekti iki 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui bei iki 1 mln. eurų dėl žalos turtui.

Suprantama, kad dėl tokių išaugusių draudimo išmokų draudikai pakels ir privalomąsias įmokas.

Juo labiau kad Europos Sąjungos direktyvos draudžia valstybei kištis ir reguliuoti tokių įmokų dydžius.

Šiuo metu privalomojo draudimo įmokos, atsižvelgiant į vairavimo stažą, automobilio variklio galingumą, vairuotojo drausmingumą ir regiono avaringumą, siekia nuo dviejų šimtų iki pusantro tūkstančio litų.