Azijiečiai aukso gysla tapo ir mūsų prekeiviams, mašinas į Rytus gabenantiems verslininkams, tralų vairuotojams.
Kiemai užgriozdinti
Palemoniečiai sako, kad jų gyvenvietėje azijiečiai įsikūrę maždaug penkiasdešimtyje namų. Dalis gyvena pigiame viešbutyje netoli turgaus, bet dauguma nuomojasi kambarius pas gyventojus. Mat netoli Palemono - automobilių turgus, šalia geležinkelio stotis, iš kurios vagonuose prekeiviai siunčia automobilius į tėvynę.
Viename kambaryje įsikuria nuo dviejų iki penkių žmonių. Daugelis gyventojų nuomininkams net specialiai įrengė priestatus, nupirko dviejų aukštų lovas ir priima iki 30 prekeivių. Gėlynus ir daržus jie paaukojo svečių įsigytiems automobiliams laikyti.
„Už parą iš kiekvieno jų imame nuo 15 iki 25 litų. Kaina priklauso nuo gyvenimo sąlygų: žmonių skaičiaus kambaryje, kiemo dydžio jų mašinoms ir panašiai, - sakė palemonietis Juozas. – Jie čia pakaitomis atvažiuoja visus metus. Gal ir gaila, kai tepalas geriasi į obelų šaknis, bet ir pajamos neblogos - per mėnesį iš dešimties nuomininkų užsidirbu apie 4 tūkst. litų. Kiti turbūt dar daugiau, nes aš visada nuomoju tik kelioms kazachų grupėms, kurie yra mano nuolatiniai klientai. Jie prisipirkę mašinų išvažiuoja dviem arba trims mėnesiams. Tuo laiku nuoma nesiverčiu.”
Kai kurie gyventojai pyksta ant apsukrių kaimynų. „Šeštą valandą ryto prekeiviai garsiai šnekėdamiesi būriuojasi gatvėje ir paskui važiuoja į turgų, - skundėsi viena gyventoja. – Vakarais, o neretai ir naktimis jie pradeda vežti automobilius į geležinkelio stotį. Dažnai sukasi tralai, į kuriuos jie krauna mašinas, kad šias nuvežtų į Vilniaus arba Jonavos stotį. Buvęs ramus priemiestis virto pietietišku turgumi.” Tačiau nuomotojai jaučiasi ramūs – jie šiai veiklai įsigiję verslo leidimus, o ir jų klientai nedaro nieko nusikalstamo.
Be moterų sunku
„Azijiečiai, atsidūrę toli nuo tėvynės, be moterų jaučiasi kaip vaikai, - šypsosi Palemono gyventoja Janina. – Mane jie vadina mamyte. Rytais klausia, kokiais drabužiais rengtis, kad nesušaltų, prašo padėti surasti kambaryje kur nors paliktus jų dokumentus, telefonus.”
Pas moterį įsikūrę aštuoni tadžikai. „Jie dažniausiai valgo pusfabrikačius, bet vienas kitas moka išvirti nuostabų plovą“, - pasakojo kaunietė. Pasak jos, vyrai nemėgsta tvarkytis. „Buityje jie išlepę, - pripažįsta Janina. – Jų lėkštes po vakarienės pati plaunu, nes jie vienam indui sunaudotų kibirą vandens – azijiečiai nesupranta, kad pas mus vanduo brangus. Taip pat išvalau jų kambarius, aptvarkau daiktus. Jiems tik liepiu pasikloti lovas.”
Kirgizas Altanbekas Čimyševas pripažino, kad sunkiausia jiems čia gyventi be moterų. „Pas mus jos dirba visus buities darbus, o čia tenka patiems eiti į parduotuvę, skalbti“, - sakė jis, kartkartėmis pamaišydamas kunkuliuojančius puode koldūnus.
A.Čimyševo sūnėnas Kančibikas skundžiasi, kad Lietuvoje jam nelengva ištverti drėgnus orus. „Kirgizijoje sausa ir šilta, o čia visą dieną tenka praleisti košiamam žvarbaus vėjo“, - guodėsi jis.
Kirgizus apgyvendinusi Valė sakė, kad azijiečiai nuolat prašo kūrenti krosnį. „20 laipsnių šilumos kambaryje jiems per mažai“, - tvirtino ji.
Azijiečiams nuomojantys kambarius palemoniečiai džiaugiasi, kad mašinų prekeiviai dažniausiai būna ramūs ir didesnių rūpesčių nekelia. „Gimtadienius jie švenčia ramiai, būtinai pažymi sūnaus gimimą. Bet alkoholio beveik nevartoja – minėtomis progomis kai kada išlenkia gal po dvi taureles brendžio“, - tvirtino Janina.
Pirmenybę teikia vokiškoms mašinoms
Kazachas Alkėjus Smailovas pasakojo jau penkerius metus iš Lietuvos gabenantis automobilius. „Kiti dažniausiai perka 1990 – 1994 metų mašinas, tačiau aš renkuosi brangesnes ir naujesnes, - teigė jis. – Kazachijoje populiariausios „Audi 100“, „VW Passat“, „Opel“, BMW, kiek mažiau japoniški automobiliai, o į prancūziškas, itališkas, ispaniškas mašinas net nežiūrime, nes jos neturi paklausos.”
Azijiečiai minėjo, kad Lietuvoje nupirkti automobiliai Tadžikijoje, Kazachijoje, Kirgizijoje, kitose Azijos šalyse pabrangsta mažiausiai pustrečio karto. „Daug kainuoja transportavimas: vagonu pargabenti vieną mašiną šiuo metu kainuoja 2,2 tūkst. litų, Kazachijoje muito mokestis, priklausomai nuo variklio tūrio, svyruoja iki 2600 litų, dar daugiau kaip pusę šios sumos reikia duoti muitininkams į kišenę.” Apie tūkstantį litų azijiečiams kainuoja kelionė lėktuvu per Maskvą į Lietuvą. „Bet dauguma sutaupo apie 400 litų atvažiuodami ir grįždami traukiniu“, - pasakojo A.Smailovas.
Paprastai jie perka mėnesio trukmės vizas. „Ilgiausiai čia užtrunkame 20 dienų, - atvirauja kirgizas Chočkorbajus Siksimbajevas. – Kiekvienas įsigyjame mažiausiai dešimt automobilių.”
Tėvynėje prekeiviai remontuoja kėbulo defektus, kruopščiai jį nuplauna, išvalo saloną. „Turguose atsivežtas mašinas paprastai parduodame per du arba tris mėnesius“, - sakė Ch.Siksimbajevas.
Kazachai ir kirgizai tvirtino, kad juos stebina lietuvių mėginimai juos pergudrauti. „Jūsų prekeiviai meluoja nerausdami, - tikino jie. – Mes pardavinėdami atsivežtas mašinas neslepiame trūkumų ir deramės be jokių gudravimų.”
Ir keiksnoja, ir laukia
Azijiečiai automobilių turgaus prieigose būriuojasi nuo ankstaus ryto. Jie įdėmiai stebi įvažiuojančius automobilius, tralus. Jiems tinkamus jie greitai apgula ir klausinėja kainos, derasi. Neretai pasiūlymų parduoti automobilį sulaukia turgaus klientai, to nė neketinantys daryti.
Pasirodžius tralams, rytiečiai tuoj pat kariasi į priekabą apžiūrinėti mašinų. „Oi tie siauraakiai, - atsidūsta iš Olandijos grįžęs vienas sunkvežimio vairuotojas. – Dar sustoti nespėjau, o jie kaip skėriai supuolė.”
Tačiau Kauno automobilių turgų valdančios įmonės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis sako, kad šie vairuotojai, nors ir keiksnoja prekeivius iš Rytų, iš tikrųjų jais džiaugiasi. „Būna dienų, kai jų turguje sumažėja – vieni prisipirkę mašinų išvažiuoja namo, kiti - dar neatvykę. Tada mūsų prekeiviai nekantrauja ir klausinėja vieni kitų, kurgi dingo azijiečiai“, - šypsosi direktorius.
V.Naujanis sakė nežinantis statistikos, kiek mašinų Kauno turguje nuperka rytiečiai. „Tačiau iš bendrų pastebėjimų galima spėti, kad jie nuperka nuo trečdalio iki pusės čia parduodamų automobilių“, - svarstė jis.
Kai kurie sau automobilio ieškantys kauniečiai įsitikinę, kad vien dėl prekeivių iš Azijos čia parduodamos mašinos brangesnės nei kituose miestuose.
Vežėjai džiūgauja
Azijiečiais džiaugiasi ne tik iš Vakarų mašinas atgabenantys prekeiviai. Transporto paslaugas geležinkeliu teikiančios įmonės „Tarptautiniai kontaktai“ direktorius Gintaras Urbonas aiškino, kad nemažai konkurentų iš sostinės persikėlė į Kauną, iš kur dažniausiai geležinkeliu siunčiami prikrauti automobilių vagonai.
„Vien mūsų bendrovė į Aziją per mėnesį išgabena iki 800 vagonų, o būna mėnesių, kad ir 1000. Į vieną jų pakrauname 10 automobilių - teigė jis. – Turime dar 5 stambius konkurentus, o visoje Lietuvoje veikia apie 20 panašia veikla besiverčiančių įmonių. Kai kurie azijiečiai renkasi rizikingesnį transportavimo būdą - sunkvežimius.”
Vadinasi, per mėnesį iš Lietuvos gal būti išgabenama apie 100 tūkst. automobilių. Tralų vairuotojai po kelis šimtus litų dar uždirba gabendami azijiečių automobilius į kitų miestų geležinkelio stotis.
„Intensyvi prekyba vyksta ištisus metus, ji sumažėja tik sausio ir vasario mėnesiais, tada kai per mėnesį išvežame maždaug 400 vagonų, - sakė G.Urbonas. - Tačiau šiemet po Naujųjų metų prekyba mašinomis mūsų turguose beveik nesumažėjo.”
Direktoriaus duomenimis, apie 70 proc. prekeivių sudaro Kazachijos piliečiai, antroje vietoje – kirgizai, paskui – tadžikai. „Po kelis vagonus išvežame ir į Turkmėniją, Uzbekiją. Tačiau šiose šalyse padidėjo muito mokesčiai įvežamiems automobiliams, todėl iš ten atvykstančių prekeivių jau mažai“, - sakė jis.
Prekeivių iš Kazachijos labai pagausėjo, kai šioje šalyje buvo uždrausta važinėti automobiliais, kurių vairas yra dešinėje pusėje. „Iki tol 20 – 30 proc. senų automobilių buvo atvežama iš Japonijos, kur yra dešinės pusės eismas“, - sakė G.Urbonas.
Į Lietuvą pirkti iš Vakarų Europos atvežtų automobilių Azijos šalių piliečiai plūsta jau penkerius metus.
