Vargu ar galima buvo tikėtis, kad tokio PVM įstatymo pakeitimo patvirtinimas galėjo teigiamai paveikti sprendžiant šią problemą, nors pasenusio automobilių parko problemos sprendimas turi ne paskutinę reikšmę vykdant avaringumo ir mirtingumo keliuose prevencijos politiką.
Apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą įsigyjant lengvuosius automobilius, apie tai, kokią įtaką turės PVM įstatymo pakeitimas valstybės biudžetui ir apie numatomas PVM lengvatas kalbamės su Lietuvos Respublikos finansų ministru Zigmantu Balčyčiu, UAB „Krasta Auto“ rinkodaros direktore Ingrida Andrulyte ir UAB „Rasmitas“ pardavimo vadybininku Vytautu Bajorūnu.
Į „Verslo labirinto“ klausimus atsako LR Finansų ministras Zigmantas Balčytis
Prašytume pakomentuoti, ar priimtas PVM įstatymo pakeitimas dėl PVM grąžinimo įsigyjant lengvuosius automobilius? Jei priimtas, nuo kada jis įsigalios? Kokio tikimasi poveikio?
Įstatymas nėra priimtas, nes jį svarstant pasiūlyta pakeitimų, kuriems Seimo nariai pritarė, todėl reikia iš naujo įvertinti jų įtaką biudžeto pajamoms. Dėl to kreiptasi į Vyriausybę išvados. Prie šio klausimo bus grįžta greičiausiai pavasario sesijoje.
Pažymėtina, kad Vyriausybė Finansų ministerijos siūlymu pritarė, kad būtų numatyta teisė į PVM atskaitą tik už naujus automobilius, kurių vertė neviršija 130 000 litų. Iš esmės esamo apribojimo liberalizavimas pagerins verslo sąlygas, ypač smulkesniems PVM mokėtojams.
Tačiau pagrindinis PVM atskaitos principas yra tas, kad už įsigytas prekes ir paslaugas atskaitomos tos PVM sumos, kurios toliau turi įtakos ekonominiam procesui ir generuoja pardavimo PVM. Su vartojimu susijusios PVM sumos nėra atskaitomos, nes PVM tikslas – apmokestinti galutinį vartojimą.
Todėl Vyriausybė pasiūlė automobilių vertės ribą įsitikinusi, jog prabangios transporto priemonės įsigyjamos dažniausiai siekiant asmeninio prestižo. Be to, Vyriausybė savo išvadoje akcentuoja naujas transporto priemones, nes siūlo teisę į PVM atskaitą numatyti būtent už jas – tai būtų papildoma paskata investuoti į visiškai naujus automobilius.
Kaip minėta, prie projektų, susijusių su PVM atskaita už automobilius, svarstymo bus grįžta greičiausiai pavasario sesijoje, todėl kol kas keblu prognozuoti, nuo kada tiksliai PVM atskaitos ribojimai gali būti sumažinti. Bet kokiu atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu reikalaujama, kad toks pakeitimas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jo paskelbimo.
Ar dėl šio PVM įstatymo pakeitimo numatoma biudžeto pajamų praradimų? Jeigu taip, ar nebus didinami kiti mokesčiai, kaip dažnai atsitinka Lietuvoje?
Tiesiogiai dėl šio pakeitimo sumažės valstybės biudžeto pajamos iš PVM (praradimai galėtų siekti apie 60 milijonų litų per metus). Jokie papildomi mokesčiai šiam praradimui kompensuoti tikrai nebus nustatomi, nes didėjančios bendrosios įplaukos papildys biudžetą.
Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad laikinos kompensuojamosios priemonės, pavyzdžiui, socialinis mokestis, buvo priimtos tik tam, kad kompensuotų pagrindinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimą. Kalbėti apie „dažnus kitų mokesčių didinimus“ tikrai nėra jokio pagrindo.
Ar numatyta daugiau šiemet įsigaliosiančių pridėtinės vertės mokesčio lengvatų? Prašytume su jomis supažindinti žurnalo skaitytojus.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad PVM atskaita nėra tokia PVM lengvata kaip, pavyzdžiui, sumažintas PVM tarifas mėsai ar vaistams – tai tam tikras PVM funkcionavimo principas, kuris dėl pasitaikančių piktnaudžiavimo atvejų atskiroms prekių grupėms (automobiliai – vienas tinkamiausių pavyzdžių) yra ribojamas. Kalbant apie lengvatinius PVM tarifus atskiroms prekių ar paslaugų grupėms – jau ir šiuo metu tokie lengvatiniai tarifai taikomi daugybei prekių ir paslaugų, tačiau iš neseniai atliktos Valstybės kontrolės analizės matyti, kad ne visada tokių lengvatų naudą pajunta vartotojai – kainos kartais ir nesumažėja.
Daugiau naudos iš to turi prekių ir paslaugų teikėjai – padidėja jų pelnas. Todėl Finansų ministerija nėra naujų PVM lengvatų šalininkė ir nenumačiusi inicijuoti kokių nors naujų lengvatų.
Į „Verslo labirinto“ klausimus atsako UAB „Krasta Auto“ rinkodaros direktorė Ingrida Andrulytė.
2004 m. buvo uždrausta atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM) įsigyjant naujus automobilius. Ar dėl šios priežasties naujų automobilių parduodama mažiau?
Automobilių pardavimų, remiantis statistika, nesumažėjo, tačiau žymiai sulėtėjo naujų automobilių rinkos augimas.
Kokių pardavimo rezultatų tikitės panaikinus šį draudimą?
Žinoma, draudimo panaikinimas turės teigiamos įtakos visai rinkai – galime remtis ir savo, ir gretimų valstybių patirtimi. Pavyzdžiui, Latvijoje dėl panašių PVM susigrąžinimo sąlygų rinka augo net per 50 procentų. Tačiau dabartiniame įstatyme matome ir trūkumų. Visų pirma kuo vėlesnis bus draudimo panaikinimas, tuo ilgiau rinkoje jausime sąstingį. Be to, nėra aišku, pagal ką nustatoma didžiausia automobilio kaina, nuo kurios būtų grąžinamas PVM.
Mūsų žiniomis, užsienio šalyse, kuriose galioja panašios PVM lengvatos, tokios ribos nėra. Lietuvos „išskirtinumas“ gali paskatinti nepaisyti šios ribos. Tai turėtų neigiamos įtakos Lietuvos biudžetui. Kainų riba taip pat pakenktų ir sveikai konkurencijai rinkoje, nes pigesnių automobilių savininkams būtų sudaromos išskirtinės sąlygos. O prabangūs automobiliai pastaruoju metu smarkiai populiarėja ir tarp privačių asmenų, ir tarp įmonių.
Teigiama, kad draudimas naikinamas dėl avarijų daugėjimo Lietuvos keliuose, tai susiję su pasenusiu automobilių parku. Kokios priežastys, Jūsų nuomone, skatina naikinti draudimą?
Be abejo, tokio draudimo panaikinimui įtakos turi liūdna Lietuvos statistika – pagal naujų automobilių pardavimus esame paskutiniai Europos Sąjungoje, o pagal žūtis keliuose, deja, pirmaujame. Ir čia tik viena iš priežasčių – juk niekas neprieštaraus, kad nauji automobiliai saugesni, jie gerokai mažiau teršia aplinką, ne tokie triukšmingi miesto spūstyse.
Gerėjant Lietuvos kelių sistemai, didėja kelių pralaidumas, greitėja susisiekimas tarp miestų, o nauji, patikimi automobiliai užtikrina, kad keliuose nereiktų gaišti laiko ir nebūtų kliūčių kitiems vairuotojams.
Taip pat galime kalbėti ir apie ekonominius faktorius – kasmet didėjantis Lietuvos biudžetas greitai bus visiškai subalansuotas, vadinasi, įmonėms sugrąžinta PVM biudžeto dalis nebėra tokia reikšminga, kokia galėjo būti prieš kelerius metus.
Jei būtų perkama daugiau naujų automobilių, ar situacija keliuose pagerėtų?
Tokią situaciją keliuose, kokia yra dabar, lemia du veiksniai – žmogiškieji ir techniniai. Žmogiškieji – tai vairavimo kultūra, taisyklių laikymasis ir kiti. Jie keičiasi lėtai ir, suprantama, priklauso ne nuo įstatymų, ne nuo prekinių ženklų ar automobilio senumo.
Tačiau techniniai veiksniai – automobilio saugumas, valdymas ekstremaliomis situacijomis, vairavimo kokybė ir kiti – vienareikšmiai priklauso nuo automobilio senumo. Todėl didėjant naujų automobilių populiarumui mažėja dėl techninių priežasčių kelyje įvykusių nelaimių. Tikimės, kad vairavimo kultūra bent po truputį gerės kasmet – tą turi skatinti ne tik ribojimai ir baudos, bet ir žmonių atsakomybės jausmas.
Pasak UAB „Rasmitas“ pardavimo vadybininko Vytauto Bajorūno 2004 įsigaliojęs draudimas susigrąžinti PVM įsigyjant lengvuosius automobilius neigiamai paveikė naujų automobilių prekybos rodiklius. Apskritai pusę metų teko laukti kol rinka pradėjo atsigauti. Be abejo, panaikinus draudimą susigrąžinti PVM įsigyjant automobilį, pardavimų apyvarta labai padidės.
