Jis teigė norįs per metus įsigyti 400-500 vienetų greičio matuoklių ir juos pastatyti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir magistralėse. Pasak ministro, svarstoma galimybė, kad radarus pirktų, prižiūrėtų ir administruotų privati įmonė, tačiau baudas išrašinėtų policija. A.Butkevičius sako, kad dalis už baudas surenkamų pinigų būtų pervedama prietaisus pirkusiai ir administruojančiai organizacijai. Taip įmonė, anot ministro, būtų suinteresuota gerai dirbti.

A.Butkevičius sako, kad kai kurie prietaisai galėtų būti mobilūs. „Dabar daugelis vairuotojų žino, kad stovi prietaisas tokiame taške ir prie jo privažiavęs sumažina greitį. O yra tokių šalių, kur, pavyzdžiui, filmuojami visi automagistrale važiuojantys automobiliai, jų greitis užfiksuojamas taške A, taške B, po to apskaičiuojamas vidutinis greitis ir programa parodo, ar viršytas nustatytas greitis“, - kalbėjo ministras.

Anot A.Butkevičiaus, matuoklius pirksiančios įmonės paaiškėtų skelbiant konkursą prietaisų įsigijimui ir jų administravimui. Ministras tiksi, kad konferencijoje Veronoje (Italija) gimusią idėją būtų galima įgyvendinti jau vasarą, taip sumažinti avaringumą ir palengvinti darbą policininkams.

Po policininką nepastatysi

„Šiais laikais pastatytas vienas greičio ribojimo ženklas praktiškai nieko vairuotojams neduoda, tik informaciją - jis vairuotojų nedrausmina. Prie kiekvieno ženklo pastatyti po policininką – per daug sudėtinga, o pirkti matuoklius valstybei – per didelis malonumas“, - įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros docentas dr. Saugirdas Pukalskas.

Anot jo, matuokliai ypač būtų statomi vadinamose „juodosiose dėmėse“, kur įvyksta daug eismo įvykių ir vairuotojų negalima sudrausminti kitomis priemonėmis. S.Pukalskas sako, kad norint iškart įsigyti nors šimtą 150-300 tūkstančių litų kainuojančių matuoklių, valstybei neužtektų metinių kelių fondo lėšų.

VGTU docentas sako, kad atiduoti prietaisų administravimą į privačias rankas – pasaulinė praktika, kuri turėtų pasiteisinti. Pasak jo, šiais laikais vairuotojai žino savo teises, tad įmonėms, norinčioms nubausti kuo daugiau nedrausmingų vairuotojų, jų nepavyktų apgaudinėti. Be to, matuoklių tikslumas turėtų būti periodiškai metrologiškai tikrinamas.

„Viena mirtis valstybei kainuoja keletą milijonų litų, tad valstybė sutaupytų daug lėšų. Jeigu trūksta policijos pareigūnų, kurie galėtų užtikrinti tvarką, tai, manau, toks variantas priimtinas“, - apie greičio matuoklius sakė S.Pukalskas. Jis svarstė, kad privačių įmonių nuostoliai galėtų būti padengti iš sutaupytų lėšų, jei stipriai sumažėjus greitį viršijančių vairuotojų, bendrovių darbas taptų nuostolingas.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose įrengti ir veikia 2 greičio matuokliai (magistralėje Vilnius – Klaipėda), keli greičio matuokliai įrengti Vilniaus mieste. Kasmet Lietuvos keliuose dėl saugaus greičio nepasirinkimo žūsta apie 300 eismo dalyvių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją