Tuo tarpu Kauno valdininkai kol kas tik sugebėjo išduoti sąlygas detaliajam planui rengti.

Apylanka - 60 kilometrų

Valstybinės įmonės “Kauno regiono keliai” direktorius Vidmantas Lisauskas patvirtino, kad dabartinis tiltas yra avarinės būklės. “Ilgiau laukti negalime, tačiau taip pat negalime ir jo uždaryti. Artimiausia apylanka - per Babtus. Vairuotojams kelias pailgėtų apie 60 kilometrų. Jau pradėjome svarstyti galimybę įrengti laikiną tiltą, o senąjį remontuoti”, - teigė V.Lisauskas. Atliktų tyrimų duomenimis, jau dabar per Raudondvario tiltą reikėtų uždrausti sunkiasvorių automobilių eismą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija oficialiai kol kas nepareiškė, kad suremontavus senąjį Raudondvario tiltą, naujasis nebus statomas. Tačiau, specialistų teigimu, toks scenarijus labai tikėtinas. Tuomet ir toliau visas automobilių srautas būtų nukreiptas per Raudondvario miestelį, kuriame gyvena daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių. Dabar jie priversti kęsti intensyvaus sunkiasvorių automobilių eismo sukeliamus nepatogumus.

Tuo tarpu pastačius naująjį tiltą per Nevėžį, automobilių srautas Raudondvarį aplenktų.

Sklypai išdalyti savininkams

2000-aisiais pradėtas rengti naujojo Raudondvario tilto ir kelio projektas. Pasak bendrovės “Patvanka” projektų vadovo Rimanto Dieninio, rajono taryba dar 2002-aisiais priėmė reikalingus sprendimus. “Tuo tarpu Kauno aplinkosaugininkams šis projektas užkliuvo. Atsižvelgdami į jų pastabas 2004-aisiais atlikome papildomą poveikio aplinkai tyrimą”, - sakė R.Dieninis.

Dabar jis priverstas iš naujo parengtą projektą derinti su įvairiomis institucijomis, nes baigėsi parašų galiojimo terminas. “Esame priversti iš naujo atlikti visas procedūras”, - teigė projektų vadovas. 2002-aisiais į šį objektą planuota investuoti apie 45 milijonus litų. Dabar jis gerokai pabrango, tačiau R.Dieninis neįvardijo naujosios kainos. Vidutiniškai Lietuvoje statybos kasmet brangsta apie 20 procentų.

“Kauno dienos” žiniomis, 2003-2004 metais šalia Nevėžio, toje vietoje, kur planuojama statyti naująjį tiltą ir kelią, sklypai buvo išdalyti savininkams.

“Visi žinojo, kad ši teritorija reikalinga visuomenės poreikiams. Nesuprantama, kodėl miesto valdininkai čia suformavo sklypus. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl naujojo tilto projektas nejuda”, - sakė vienas rajono Savivaldybės administracijos tarnautojas.

Po merų susitikimo - skambūs pažadai

Praėjusių metų pradžioje Kauno meras Arvydas Garbaravičius po susitikimo su rajono vadovu Leonardu Gineika pažadėjo operatyviai išspręsti kilusias problemas ir nestabdyti naujojo tilto bei kelio projekto. Tuomet net buvo surengtas specialus pasitarimas prie Nevėžio. Tačiau po demonstratyvių pažadų padėtis nedaug pasikeitė.

“Iš Kauno miesto negavome jokių žinių. Kauno rajono taryba dar prieš ketverius metus pritarė specialiesiems planams. Bijau prognozuoti pasekmes, jeigu bus uždarytas dabartinis tiltas per Nevėžį”, - teigė rajono Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Makūnas.

Kauno meras A.Garbaravičius, priminus apie dar praėjusių metų pradžioje duotus pažadus paspartinti projektą, visą kaltę buvo linkęs versti valdininkams.

“Savivaldybės administracijai buvo duoti konkretūs nurodymai. Daugiau jokių signalų negavau”, - tikino miesto meras.

Išdavė sąlygas detaliajam planui rengti

Savivaldybės administracijos laikinasis direktorius Robertas Stanionis vakar patvirtino, kad buvo išduotos sąlygos detaliajam planui rengti. Už jį atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. “Daugiau jokių pretenzijų nebuvo. Anksčiau būta problemų su aplinkosaugininkais, tačiau pavyko rasti kompromisą”, - teigė R.Stanionis.

Jis pripažino, kad tiek detaliojo plano, tiek žemės poėmio visuomenės reikmėms procedūros trunka gana ilgai. “Tai nėra paprasti procesai, tačiau mes nieko pagreitinti negalime”, - sakė Savivaldybės administracijos laikinasis direktorius.

Kauno miesto tarybai jokių sprendimų projektų, susijusių su naujojo tilto ir kelio projektu, nebuvo pateikta.