Žudymo mechanizmas
Siekdama paskatinti visuomenę daugiau domėtis saugiu eismu ir saugiu vairavimu renginį organizavo valstybės įmonė “Regitra” kartu su Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija. “Regitra” yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos akcijos “STOP karui keliuose” partnerė.
“Automobilis, atsiradęs prieš daugiau kaip 120 metų, kažkada buvo pabaisa, kuris gąsdino žmones, arklius. Vėliau jis buvo ir skėčiu pasislėpti nuo lietaus, krepšiu pirkiniams. Buvo laikai, kai juo buvo “raminami nervai”, jį naudojo tarsi vietoj validolio. Deja, dabar automobilis tapo tuo, ko buvo bijoma automobilizmo eros pradžioje - naikinimo ginklu”, - sakė “Regitros” generalinis direktorius Ramutis Oleka.
Vienas susitikimo iniciatorių akcentavo, kad per metus pasaulyje ketvirtis milijono žmonių žūsta po automobilių ratais. Lietuvoje, skaičiuojant 1 milijonui gyventojų, žūsta 223 žmonės per metus. Europos Sąjungos vidurkis - 95. Švedijoje, Olandijoje, Anglijoje - nuo 45 iki 55.
“Jeigu vairuotojai ir pėstieji būtų atsargesni, per metus išsaugotume pusę tūkstančio žmonių. Deja, kasmet palaidojame per 700 avarijose žuvusių žmonių”, - konstatavo R.Oleka.
Deja, “Regitros” duomenys apie žmones, kurie kasmet papildo vairuotojų gretas, neteikia daug vilčių, kad padėtis artimiausiu metu pastebimai pasikeis į gerąją pusę.
Pradedančiųjų vairuoti šalyje vis daugėja (šiemet per 11 mėnesių vairavimo praktikos egzaminą išlaikė 26,9 tūkst. moterų ir 34,8 tūkst. vyrų; tuo pačiu laikotarpiu pernai - 24,7 tūkst. moterų ir 32,3 tūkst. vyrų). Tačiau būsimieji vairuotojai egzaminams šiemet buvo pasirengę šiek tiek blogiau nei pernai. Iš pirmojo karto vairavimo praktikos egzaminą šiemet (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d.) išlaikė 51,3 proc. šį egzaminą laikiusių asmenų, o atitinkamu laikotarpiu pernai - 55,8 proc.
Kadangi reikalavimai egzaminų metu nesikeitė, galima spėti, jog jiems žmonės tiesiog rengiasi labiau atmestinai.
Saugaus greičio riboženkliai
Į šiuos dalykus dėmesį atkreipė ir bendrovės “Promosportas” vadovas, buvęs lenktynininkas Darius Jonušis.
“Gaila, tačiau daugumos vairavimo kursus lankančių žmonių tikslas vairavimo mokykloje yra išlaikyti egzaminą, o ne išmokti vairuoti. Tokia padėtis privalo iš esmės keistis ir būsimieji vairuotojai turėtų mokytis sau, savo ateičiai, o ne egzaminui”, - ragino D.Jonušis.
Buvęs žiedinių lenktynių profesionalas spėjo, kad dauguma vairuotojų nesuvokia, kokios grėsmės slypi automobilyje.
“Natūralu, kad jie leidžia sau važiuoti per greitai. Tačiau toli gražu ne visiems tas “šiek tiek” didesnis greitis yra saugus - kiekvienam turi suvokti “savo” greitį ir tai, ką jis pats gali. Geras vairuotojas tas, kuris niekada nepakliūva į tokias situacijas, kai automobilis kažką daro, o vairuotojas negali to pakeisti. Jei būna tokios situacijos, vadinasi, greitis per didelis. Tačiau tai pripažinti pačiam sau daugeliui yra labai sunku. Manau, kad būtų labai gerai, jog kiekvienas pradedantis automobilininkas, ypač keičiantis eismo sąlygoms, pats sau surengtų tam tikrus vairavimo testus ir kur nors erdvesnėje aikštelėje pamėgintų juos išspręsti”, - sakė D.Jonušis.
Pagrindinį pranešimą skaitęs “Promosportas” vadovas pastebėjo, jog didėjant greičiui vairuotojui tenka suvokti vis daugiau informacijos, kad jis vairuotų saugiai. Ką turėtų žinoti vairuotojas, kokią “analizę” jis turi atlikti norėdamas priimti vienintelį teisingą sprendimą?
“Tik visi atsakymai į klausimus “Ką aš matau? Ką aš jaučiu vairuodamas automobilį? Ką aš girdžiu?” - padės saugiai vairuoti, - sakė D.Jonušis. - Svarbu suvokti, kad realiomis eismo sąlygomis nebūna nesvarbių smulkmenų. Kartais žmonės klausia, koks skirtumas, kaip tu sėdi prie vairo? Tačiau tai tikrai nėra “smulkmena”, nes neteisingai atsisėdus prie vairo vairas tampa ne vairavimo instrumentu, o tik turėklu”.
Buvęs lenktynininkas atkreipė dėmesį į tai, jog net ir nuoširdžios susirūpinusiųjų tragiška situacija keliuose pastangos padėtį keisti kartais gali padaryti meškos paslaugą.
“Kalbu apie netikslią ar netgi iš esmės neteisingą informaciją, kaip reikėtų elgtis už vairo. Pavyzdžiui, neseniai degalinėje į rankas pakliuvo “Lietuvos draudimo” platinamas lankstinukas. Viena jame pateikiamų rekomendacijų sakė, kad jokiais būdais negalima žiemą staigiai stabdyti. Kodėl negalima? Taip, jei nėra stabdžių antiblokavimo sistemos - negalima, bet Lietuvoje jau labai daug automobilių turi šią sistemą, todėl juos vairuojant stabdyti maksimaliai greitai būtina”, - pastebėjo D.Jonušis.
Problemų šaknys - įpročiuose
Susitikime dalyvavęs Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojas G.Aliksandravičius pripažino, kad, užtikrinant saugų eismą, policijos darbas dar nėra tobulas ir dalį atsakomybės už eismo saugumą tikrai tenka prisiimti.
“Tačiau norėčiau, kad kiekvienas atsigręžtume į save ir paisytume bendrų elgesio normų. Deja, dažnai būna priešingai”, - pastebėjo G.Aliksandravičius.
R.Oleka taip pat akcentavo, kad eismo saugumas turėtų būti visos mūsų visuomenės, ne vien tik policijos, rūpestis.
“Kai vaiką mokome paimti šaukštą, pieštuką, persižegnoti, turim kartu mokyti, ką jis turi daryti ir ko nedaryti išėjęs į kelią”, - sakė “Regitros” vadovas.
Analogiškos pozicijos laikėsi ir D.Jonušis. Jo teigimu, kelių infrastruktūra ir automobilių parko techninė būklė Lietuvoje nėra ženkliai prastesnė už esančią kaimyninėse šalyse, tačiau gyvybių avarijose prarandame nesuvokiamai daug.
“Manau, kad esmė - požiūris į eismo taisyklių reikalavimus. Tarkim, jauna šeima keliaudama automobiliu leidžia vaikui stebėti kelią sėdint tarp priekinių sėdynių. Atrodytų, taip visiems smagiau ir tikrai nepavojinga, tačiau prireikus staiga stabdyti iš šios vietos vaikas išlėks pro priekinį stiklą.
Tokios ir panašios ydingos nuostatos vaikų sąmonėje formuojasi labai greitai, todėl vėliau ką nors pakeisti būna neįmanoma. Juk jei penkiasdešimtmetis vairuotojas lig šiol saugos diržą ignoravo, nematė reikalo prisisegti, vargu ar egzistuoja kokie nors argumentai, kurie priverstų jį dabar elgtis kitaip. Galbūt dėl to kaltos neefektyvios lig šiol šiai temai dedikuotos socialinės reklamos kampanijos? Juk rinkodaros specialistai sugeba žmones įtikinti, kad jiems trūks plyš reikia naujo mobiliojo telefono ar kokios nors madingos guminės apyrankės.
Ar protingai elgtis už automobilio vairo taip pat galėtų būti madinga? Galbūt, tačiau kol kas, matydami filmuotą dokumentiką apie už vairo sulaikytus visiškai girtus veikėjus, žmonės juokiasi... Juokiasi, nors galbūt tas vairuotojas važinėja gatvėmis, kuriose jie patys gyvena”, - apgailestavo D.Jonušis.
Dvasininko taisyklės
Susitikime kalbėjęs pranciškonų vienuolis brolis Astijus taip pat prisipažino, kad gausybė mirčių keliuose glumina.
“Krikščioniškame krašte, kai žmogus nuteisiamas mirčiai, mirties bausmės vykdymui pakviečiamas kunigas kapelionas, kad sustiprintų, kad palaimintų. Į jus visus susirinkusius žiūrėdamas pagalvojau - prieš mane sėdi mirtininkai. Ką aš turiu kaip dvasininkas daryti? Šiandien noriu kalbėti ne apie mirtį, bet apie gyvenimą”, - sakė brolis Astijus.
Dvasininkas pastebėjo, kad kartais žmogus per automobilį nori parodyti savo jėgą, savo galią, tačiau ragino pasimokyti išminties iš vyresnių žmonių ir neskubėti. Kasdien automobilį vairuojantis brolis Astijus džiaugėsi, kad važinėdamas gatvėmis nuolat sulaukia padėkos “mirktelėjimo” automobilio šviesomis, - už tai, kad praleido, kad stabtelėjo, kad neskubėjo.
“Kviečiu ir jus kurti visai naujus santykius - vairuotojų bendruomenės santykius. Kaip gražu, kai darai gera, kai kažkam padedi, kai tam tikra prasme nusižemini. Tačiau nusižeminęs žmogus kaip tik viduje yra labai aukštas. Šventame Rašte pasakyta, kad “įstatymo pilnatvė yra meilė”. Todėl, jeigu aš vairuoju su polėkiu, vairuoju mylėdamas, - bus visai kitokia kultūra” , - samprotavo pranciškonų vienuolis.
