„Mes ne prieš privatų verslą, ne prieš privačias investicijas, tačiau pirmiausiai turi būti oro uosto kaip įmonės strategija, kurioje dirba labai daug vežėjų ir kitų institucijų. (...) Mes šiandien nei aplinkui Europoje, nei kitur nežinome atvejų, kai tarptautiniuose strateginiuose oro uostuose būtų privatūs terminalai“, – sakė jis.
Jo teigimu, pastačius privatų keleivių terminalą oro uosto saugumu vis tiek turėtų rūpintis oro uostas, be to, „flyLAL“ jam statyti vieta yra netinkama, nes ten „praeina inžineriniai tinklai, kur yra transporto susikirtimo taškai“.
Be to, anot M. Ivanausko, žemė, ant kurios stovi oro uostas yra valstybės nuosavybė, todėl, pagal įstatymus jai išnuomoti turi būti skelbiamas aukcionas.
„Kai jį paskelbsi, tai gali atsirasti ir daugiau norinčių, kadangi rinka laisva“, – sakė M. Ivanauskas.
Jis sako, kad nepagrįsti ir „flyLAL“ priekaištai dėl neaiškios lengvatų ir nuolaidų politikos TVOU – per 15 metų „flyLAL“ suteikta lengvatų už 45 mln. Lt.
“Šiandien mus vienas iš vežėjų puola dėl nuolaidų sistemos, kuriai kelia pretenzijas dėl skaidrumo. Šiais metais „Lietuvos avialinijos“ tūpimo mokestį turi 35 Lt, „airBaltic“ – 39 Lt, visi kiti – 45 Lt“, – sakė M. Ivanauskas.
„flyLAL“ valdanti „flyLAL Group“ skelbia apie planus kartu su partneriais pastatyti ne tik naują privatų keleivių terminalą, bet ir naują kuro bazę, rekonstruoti du administracinius pastatus bei išplėsti lėktuvų techninio aptarnavimo centrą. Visa „flyLAL Group“ inicijuota investicijų programa vertinama maždaug 80 mln. litų.
„flyLAL Group” valdybos narys Gediminas Žiemelis sako, kad pastačius naują terminalą 2010 metais (5 metais anksčiau, nei prognozuoja oro uosto atstovai) keleivių srautas bus daugiau apie 4 mln. žmonių ir surinktų apie 100 mln. Lt papildomų mokesčių ir rinkliavų.
„Pasiūlę aukštos kokybės aptarnavimo paslaugas ir patrauklias nuolaidų sistemas, į Lietuvą tikimės privilioti naujų aviakompanijų bendrai vykdomiems tolimiems skrydžiams vykdyti ir didinti per Vilnių keliaujančių visų pirmą tranzitinių keleivių srautus“, – sako jis.
Bendrovės nesutarimai su oro uostu kyla ir dėl „flyLAL“ skolos oro uostui, kuri siekia maždaug 20 mln. Lt. Dar žiemą buvo pasirašyta taikos sutartis dėl 12 mln. litų „Lietuvos avialinijų“ skolos Vilniaus oro uostui. Susitarimu bendrovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2014 metų. Didžioji šios sumos dalis – daugiau nei 8 mln. litų – turėtų būti atiduota 2006-2009 metais.
„flyLAL“ duomenimis, dabar pagal pervežtų keleivių skaičių tūkstančiui šalies gyventojų Vilnius nuo kaimynės Rygos atsilieka dvigubai, nuo Talino – trigubai, nuo Helsinkio – penkis kartus, nuo Kopenhagos – 10 kartų.
TVOU duomenimis, 32 proc. keleivių oro uoste pervežė oro bendrovė „airBaltic“, o 27 proc. – “flyLAL”.
