"Siekiama parodyti rinkėjams, kaip mes plušame ir kokie esame geri. Tačiau buvo ne tik galima, bet ir būtina gatvių rekonstrukcijų bei statybos projektus logiškai išdėstyti per visą mero kadenciją", - sakė verslininkas ir Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis.
Anot jo, jei darbai būtų buvę pradėti anksčiau, miestas būtų išvengęs milžiniškų transporto spūsčių keliuose ir nereikėtų karštligiškai kariauti su vienu ar kitu nekilnojamojo turto savininku, kurio žemę reikia skubiai išpirkti.
Krovinių logistikos bendrovės "Vingės terminalas" Komercijos skyriaus vadovas Dalius Mikalajūnas taip pat mano, kad svarbiausi infrastruktūros darbai sostinėje pavėluoti.
"Geriausia būtų buvę, jei tokie darbai būtų pradėti prieš 3 ar 5 metus, nes jau tada buvo aišku, kad transporto srautas didės. Jau kai visi darbai užsitęsia, tuomet pradeda galvoti. Nėra jokio planavimo", - sakė jis.
Jo nuomone, pirmiausia reikėjo atlikti generalines investicijas - sutvarkyti pietinį, vakarinį aplinkkelius, o tik po to imtis šalutinių darbų, kurie pagerina puses gyvenamojo rajono gyvenimą ar padidina transporto pralaidumą iki 1 procento.
Tačiau Vilniaus meras Artūras Zuokas atmeta jam mestus kaltinimus.
"Padaryta tiek, kiek realiai ir neįmanoma. Be to, kritikams reiktų susipažinti su įstatymais ir procedūromis. Tuomet būtų aišku, kad viskas, kas dabar vyksta Vilniuje, būtų buvę galima pradėti po poros metų", - sakė A.Zuokas.
Jis pabrėžia, kad kai kurie projektai Vilniuje tapo įmanomi tik Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mat stambios statybos finansuojamos iš struktūrinių fondų.
A.Zuokas prognozuoja, kad transporto spūstys sostinę kamuos dar kelerius metus, dabar pradėti ir planuojami kelių infrastruktūros tvarkymo darbai tęsis dar 5-6 metus, o Europinis lygis galėtų būti pasiektas per 10 metų.