Nacionalinio saugumo sumetimais neliberalizuotas liks vadinamasis Kaliningrado koridorius. Tačiau naujos galimybės verslininkams realiai atsivers kitų metų gegužę, nes iki to laiko "Lietuvos geležinkeliai" yra užsisakę visą infrastruktūrą.
Kai liberali geležinkelių transporto sistema pradės veikti, valstybės įmonė arba akcinė bendrovė, kuri tvarkys visą geležinkelių infrastruktūrą, ims mokestį iš kompanijų, vežančių krovinius ir keleivius, kurios ta infrastruktūra naudosis. Ilgai lauktas infrastruktūros mokestis bus paskelbtas šiemet.
Norintys vežioti krovinius geležinkeliais verslininkai turės gauti licenciją ir saugumo sertifikatą. Susiekimo ministerijos duomenimis, licencijas turi 8 įmonės, o saugumo sertifikatus - kol kas tik dvi.
Aistros dėl vežimo geležinkeliais iš tiesų verda dešimtmetį. Valstybei priklausantys "Lietuvos geležinkeliai" kol kas yra infrastruktūros valdytojai ir vežėjai. Tuo metu ne viena Lietuvos įmonė perėjo kryžiaus kelius, kad krovinius geležinkeliais galėtų vežti savarankiškai.
Bendrovės, turinčios licencijas geležinkeliais vežioti krovinius, piktinosi, kad negali jomis pasinaudoti dėl nepatogių monopolininko nustatytų kainų. Todėl ilgus metus diskutuota ir prašyta nustatyti geležinkelio infrastruktūros mokestį.
Specialistų manymu, Susisiekimo ministerija daug metų vilkino infrastruktūros liberalizavimą, nes būgštavo, jog atskyrus infrastruktūrą nuo vežėjo neišvengiamai iškils privatizavimo klausimas.
Nors Susisiekimo ministerija griežtai atmeta šalies geležinkelių sistemos privatizavimo
galimybę, Lietuvos laisvosios rinkos institutas vakar surengtoje konferencijoje iškėlė šį klausimą. Tiesa, pro ausis praleido faktą, kad Seimas birželio mėnesį jau balsavo už šios rinkos liberalizavimą.
Instituto ekspertai tikina, kad norint užtikrinti geležinkelių rinkos efektyvumą ir paslaugų kokybę, būtina į rinką įsileisti daugiau dalyvių, suteikti vartotojams galimybę rinktis, atskirti infrastruktūrą nuo vežėjo.
Institutas pasisako už ne tokį drastišką modelį - infrastruktūrą palikti valstybei, nes ES nefinansuoja privačios infrastruktūros.