Įstatymų dvikova
ES direktyvose, nagrinėjančiose automobilių registracijos ir eksploatacijos problemas, nedviprasmiškai nurodoma, jog negalima “uždrausti parduoti, registruoti, pradėti eksploatuoti transporto priemones dėl su vairo mechanizmu susijusių priežasčių”. Nepatingėję panagrinėti ES teisės aktų šias nuostatas automobilių prekeiviai išmoko atmintinai ir jau baigia išmokyti ne tik “Regitros”, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos pareigūnus, bet ir lietuviškų įstatymų leidėjus.
Vienos kauniškės bendrovės vadovas Dalius Gintautas, beveik metus susirašinėjantis su minėtų institucijų valdininkais, tikina, kad Lietuvoje, kaip ir visose kitose Europos Bendrijos šalyse, galiojančiuose teisės aktuose (direktyvose 1999/7/EB ir 70/311/EEB) juodu ant balto rašoma, jog valstybės negali atsisakyti transporto priemonių tipui suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą.
Direktyvos neleidžia uždrausti parduoti, registruoti ar eksploatuoti transporto priemonių dėl su vairo mechanizmu susijusių priežasčių. Todėl Lietuvos saugaus eismo įstatymo 16 straipsnis, kuriuo “draudžiama eksploatuoti automobilius, pritaikytus eismui kairiąja kelio puse ir turinčius vairą dešinėje pusėje”, akivaizdžiai prieštarauja ES teisės aktams, yra diskriminacinis ir turėtų būti laikomas negaliojančiu.
Šią koliziją pripažįsta ir mūsiškiai Vyriausybės bei Seimo nariai, todėl intensyviai laužo galvą, kaip padėtį ištaisyti ir kartu išvengti destrukcijos keliuose. Sprendimas turėtų būti siūlomas šiuo metu rengiamose Saugaus eismo įstatymo pataisose, tačiau koks jų turinys, kol kas neaišku.
Rizikos dedamosios
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas paprašytas pakomentuoti šią situaciją tvirtino, kad minėti ES teisės aktai - Tarybos direktyva 70/311/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmų suderinimo su paskutiniais pakeitimas, padarytais direktyva 1999/7/EB, yra skirta motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmo tipo konstrukciniam patvirtinimui nepriklausomai, kurioje pusėje tas mechanizmas įrengtas.
“Pastaroji direktyva suprantama kaip įpareigojimas šalims narėms registruoti tik tas transporto priemones, kurių vairo mechanizmai tenkina šios direktyvos techninius reikalavimus nepriklausomai nuo vairo padėties. Čia nekalbama apie jokius draudimus ar leidimus priklausomai nuo vairo padėties - šiuos dalykus reglamentuoja Kelių eismo taisyklės, numatančios, kad Lietuvoje eismas vyksta dešiniąja kelio puse, ir Saugaus eismo įstatymas. Pastarasis iš tiesų draudžia eksploatuoti dešiniavairius automobilius. Išimtis yra numatyta tik toms mašinoms, kurios mūsų šalyje įregistruotos iki 1993-iųjų, arba specialiosios paskirties automobiliams”, - aiškino V.Sadauskas.
Pareigūnas patikino, kad liberalizavus dabartinę tvarką, būtų atkimštas butelis, kuriame tūno anarchijos keliuose džinas, o avarijų skaičius išaugtų kaip ant mielių.
“Kokia yra tokių reformų kaina, savo kailiu prieš maždaug trisdešimt metų patyrė Švedija. Ši Skandinavijos valstybė buvo paskutinioji Europoje, kur apie 1970-uosius eismas iš kairės kelio pusės buvo perkeltas į dešinę. Pereinamojo laikotarpio metu, pakeitus automobilių parką į kairiavairį tradiciškai pavyzdingu eismo saugumu garsėjančioje šalyje buvo užfiksuotas tikras avarijų protrūkis. Per eismo nelaimes žuvusiųjų padaugėjo apie 50 proc. Manau, kad jei Lietuvos keliuose atsiras daug dešiniavairių automobilių, kruvinų incidentų skaičius neišvengiamai augs”, - prognozavo Saugaus eismo departamento direktorius.
Pašnekovo teigimu, nors Lietuvoje nebūtų keičiama transporto srauto judėjimo kryptis, į tradicinių automobilių srautą įsimaišiusios dešiniavairės mašinos susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius subjektus. Norint pamatyti, ar tokiam manevrui būtina erdvė yra laisva, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Siaurame ar riboto matomumo kelyje tai padaryti būtų nepaprastai sunku. Analogiškų keblumų kiltų mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje, į kurią pasižiūrėti privalu pirmiausia, neabejotinai būtų matomas blogiau, o teisingai įvertinti situaciją būtų sudėtingiau.
V.Sadauskas tikino, kad šiuos dalykus puikiai suvokia visų civilizuotų Europos šalių, kuriose eismas vyksta dešiniąja puse, automobilininkai, todėl britiškų mašinų neperka net ir už trečdaliu mažesnę kainą (beje, sąlyginai mažas dėvėtų dešiniavairių automobilių likvidumas kaip tik ir lemia nedidelę jų kainą).
“Vokiečiams, prancūzams ar italams nereikia drausti važinėti kitokios konstrukcijos automobiliais, nes tai nepatogu ir nesaugu. Lietuvoje kai kurie verslininkai mano kitaip, todėl jei jiems pavyks pasiekti, kad Saugaus eismo įstatyme būtų įteisinta galimybė eksploatuoti britiškus automobilius, reikėtų laukti, kol šiuos dalykus sureguliuotų pati rinka. Pavyzdžiui, draudimo kompanijos tokioms mašinoms siūlytų gerokai brangesnius civilinės atsakomybės ir kasko draudimo polisus”, - samprotavo V.Sadauskas.
Atskaitos taško nėra
Tuo tarpu kalbinti draudimo kompanijų atstovai, klausiami, ar šiuo metu egzistuoja takoskyra tarp dešiniavairių ir kairiavairių automobilių, atsakė neigiamai.
“Kol kas tokias mašinas galima suskaičiuoti ant pirštų, todėl nėra statistiškai patikimos informacijos apie didesnį jų rizikingumą, nėra pagrindo kelti kokius nors specifinius reikalavimus. Šiuo metu taikoma tokia pat kainodara, kaip ir draudžiant mūsų keliams pritaikytus automobilius”, - sakė “Lietuvos draudimo” Verslo ir rizikos departamento direktorius Šarūnas Nedzinskas.
“Ergo Lietuva” transporto skyriaus vadovas Rimvydas Pocius taip pat patikino, kad kol kas praktiškai neteko spręsti galvosūkio, kokia kaina parduoti polisą dešiniavairių automobilių savininkams.
“Tam tikras prielaidas galima daryti nebent remiantis eismo įvykių analize, į kuriuos patenka Lietuvos vairuotojai, nuvykę į Didžiąją Britaniją. Ten jiems iš tiesų būna gerokai sunkiau prisitaikyti prie neįprasto transporto judėjimo sistemos ir į avarijas jie patenka pastebimai dažniau nei kitos ES šalyse. Jei Lietuvoje ženkliai padaugėtų dešiniavairių automobilių, greičiausiai jie taip pat būtų priskiriami padidintos rizikos grupei ir atitinkamai vertinami sudarant draudimo sutartis. Tačiau kol kas tai tik teoriniai samprotavimai”, - pastebėjo R.Pocius.
“If draudimo” vyriausiasis transporto ekspertas Aleksas Nečajevas savo ruožtu pastebėjo, kad poreikio taikyti kitokius reikalavimus automobiliams su vairu dešinėje nebuvo ir todėl, kad juos eksploatuoti buvo draudžiama.
Pašnekovai tikino, kad kitose Europos šalyse draudikai taip pat kol kas nekelia ypatingų reikalavimų britiškų automobilių vairuotojams, nes tai paprastai būna antikvarinės mašinos, kurios aktyviai eisme nedalyvauja.
Perdirbti neapsimoka
Technikos ekspertai skeptiškai vertino idėją perkelti britiško automobilio vairo mechanizmą į kairę pusę. Jų manymu, tokia procedūra “suvalgytų” visą teorinį uždarbį, atsirandantį dėl kainų skirtumo, nes perdirbti tektų akseleratoriaus, sankabos ir stabdžių sistemas, pakeisti priekinius žibintus (angliškieji šviesos srautą kreipia į kairę pusę ir akina kitus vairuotojus) ir galinius priešrūkinius pažibinčius, sumontuoti naują valytuvų mechanizmą. Tokie darbai atsieitų ne vieną tūkstantį litų, todėl dešiniavairį automobilį geriau iškart naudoti kaip atsarginių detalių donorą mūsų keliuose zujantiems įprastiems keturračiams.
