Tačiau privačios bendrovės pastatyto Fredos miestelio šaligatviams ir gatvėms Kauno miesto taryba lengvai pažėrė pustrečio milijono litų.
Tvarkė patys gyventojai
Aleksoto mikrorajono pakraštyje esančiuose Narsiečiuose miesto valdžia 1991 metais parengė detalųjį planą ir nusprendė čia įkurti gyvenamųjų namų kvartalus.
Buvusi Narsiečių bendrijos pirmininkė Angelė Vilkienė pasakojo, kad rūpindamasi gyvenvietės infrastruktūra per šešiolika metų prarado sveikatą. „Daugybę kartu ėjau per Savivaldybės administracijos kabinetus, įvairias įstaigas, važinėjau į Vyriausybę. Kai ištiko infarktas, bendruomenės paprašiau atleisti mane iš pirmininkės pareigų“, - pasakojo moteris.
Narsiečių gyventojai tik veiklios pirmininkės pastangomis turi elektros liniją, kelius. „Į gyvenvietės infrastruktūrą investavome daug savo lėšų, patys ieškojome būdų, kaip nutiesti žvyrkelius, rūpinomės gyvenvietės planu, namų numeracija, rinkome lėšas aukštos įtampos laidams išmontuoti, elektros linijai, dujotiekiui atvesti, - teigė Vilkienė. – Elektros tiekimo bendrovė dalį pinigų vėliau grąžino, išpirkdama liniją ir pastotę, tačiau išlaidų turėjome gal dešimt kartų daugiau. Jei būtume atgavę visus investuotus pinigus už elektros linijas, iš miesto valdžios mums dabar nieko nereikėtų – susitvarkytume patys“.
Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, šešių arų sklypas Narsiečiuose kainuoja apie 120 tūkst. litų. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad sutvarkius infrastruktūrą sklypų vertė pakiltų dvigubai.
Pasijuto antrarūšiai
Pagrindinė gyvenvietės Technikumo gatvė neverta net žvyrkelio vardo – joje daugybė duobių, telkšo gilios balos. Ne geresnės būklės ir mažesni kvartalų keliai.
Mikroautobusų vairuotojai vietiniams gyventojams jau seniai siūlo reikalauti Savivaldybės administracijos bent palyginti duobes.
„Sužinoję apie milijonus, skirtus Fredos miesteliui, pasijutome antrarūšiais gyventojais, - kalbėjo A.Vilkienė. – Miesto valdžia mus visiškai užmiršusi“.
Pasak moters, nedaug trūko, kad jų gyvenvietę būtų aplenkusi ir vandentiekio tinklų plėtra. „Gyventojų pastangomis šį rudenį čia pradės tiesti vamzdynus“, - sakė A.Vilkienė.
Savivaldybės administracija, neskirdama lėšų Narsiečių gatvių priežiūrai, teisinasi, kad kelių dangą reikės ardyti tiesiantiems vamzdynus darbininkams. Pasak Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio, apie šių kelių tvarkymą bus galima svarstyti ne anksčiau kaip po metų. „Technikumo gatvė neliks pamiršta, kai kitų metų gruodį bus baigti tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai“, - tvirtino jis.
Tuo tarpu gyventojai mano, kad miesto valdžia galėtų bent užlyginti įvažą į Technikumo gatvę iš Garliavos plento. „Abejojame, ar nutiesus vamzdynus mus prisimins“, - kalbėjo kai kurie Narsiečių gyventojai.
„Kauno diena“ ne kartą rašė apie apleistas ir daug metų netvarkomas gatves kituose mikrorajonuose. Į kai kurių gyventojų namus po liūčių vanduo plūsta į kambarius, nes nėra lietaus kanalizacijos.
Aleksoto pašlaitėje esančioje S.Hariso gatvėje jau seniai nelikę asfalto, daug metų nelyginamos duobės. „Patys kiek galėdami atvežame grunto, skaldos, tačiau lietus greitai viską išplauna“, - teigė čia gyvenanti Janina Palo.
Kaune neasfaltuota trečdalis gatvių. Visos jos sunkiai išvažiuojamos, jomis po lietaus sudėtinga eiti nesušlapus ir neišsipurvinus kojų.
Privačiam projektui - milijonai
Prieš dvejus metus miesto Taryba nutarė už simbolinį litą įsigyti Fredos miestelio inžinerinius statinius, nors buvo aišku, kad ten gatvės nėra išasfaltuotos, nepaklota šaligatvių danga. Paskui šiems darbams miesto Taryba atseikėjo 2,6 mln. litų, kurie buvo gauti iš Lietuvos automobilių kelių ir priežiūros fondo.
Po Vidaus audito skyriaus išvadų paaiškėjo, kad visi darbai Fredos miestelyje atliekami neturint nei projekto, nei statybos leidimo.
Šį miestelį stato bendrovė „Beržolė“, su kuria siejamas įtakingas miesto Tarybos narys liberalcentristas, mero Arvydo Garbaravičiaus buvęs klasės draugas Arvydas Žilevičius. Jis teigia, kad neturi „Beržolės“ akcijų ir tėra pasamdytas kaip konsultantas. Tačiau „Kauno dienai“ pavyko gauti dokumentus, įrodančius, kad politikas smarkiai sumenkino savo vaidmenį. Visos „Beržolės“ akcijos priklauso Liuksemburge registruotai kompanijai „Investment Amber Holding S.A.“, o A.Žilevičius prieš dvejus metus, kai Savivaldybės administracija perėmė Fredos miestelio gatves, buvo įgaliotas kompanijos asmuo.
Miesto Tarybos Antikorupcinė komisija jau pradėjo tyrimą. „Paaiškėjo gana įdomių faktų. Iš „Beržolės“ gatves nuspręsta įsigyti 2004 metų balandį, tačiau dar kovą miesto Taryba pritarė Kelių priežiūros programai, kurioje buvo įvardytos ir Fredos kvartalo gatvės. Už šį sprendimą balsavo ir Kauno meras“, - sakė Antikorupcinės komisijos pirmininkas Stasys Žirgulis.
Tyrimą pradėjo ir Kelių direkcija
Lietuvos automobilių kelių direkcija sudarė komisiją, kuri aiškinasi, ar racionaliai ir efektyviai Kauno valdžia naudoja valstybės skirtas lėšas kelių priežiūrai ir statybai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjas Stanislovas Stančikas teigė, kad komisija išvadas pateiks ne anksčiau kaip po savaitės. „Kol kas nenoriu nieko komentuoti“, - sakė jis.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Donato Dudonio, jei bus nustatyta, kad Savivaldybės administracija netinkamai panaudojo Kelių priežiūros programos pinigus, ji turės grąžinti netinkamai išleistą sumą valstybei arba kitais metais Kaunui bus skirta mažiau lėšų.
Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Z.Girčio teigimu, kol kas komisija pažeidimų nerado. „Komisijos nariams svarbiausia, ar skirtos lėšos panaudotos pagal paskirtį – keliams ir šaligatviams tiesti. Tiesa, kitą savaitę dar bus tiriama dokumentacija“, - kalbėjo vedėjo pavaduotojas.
Po miesto Tarybos opozicijos kritikos meras A.Garbaravičius kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų įvertinti Savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai. Meras taip pat paragino Savivaldybės administracijos direktorių Arūną Keserauską nedelsiant sustabdyti statybos darbus Fredos miestelyje ir už juos kol kas nepervesti pinigų.
