Rusijos ketinimų palikti Lietuvą be krovinių neišsigąsta

Du Rusijos uostus Baltijos pajūryje - Ust Lugą ir Baltijską - sujungus laivybos linijai, kuria plaukios krovinius kariniams daliniams gabenantys keltai, nei Lietuvos geležinkelininkai, nei jūrininkai nemano, kad ji pakeis krovinių srautus per Lietuvą.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" (LG) vadovybė nemano, kad Ust Lugos-Baltijsko perkėla bent jau artimiausiais metais iš esmės pakeis įprastą rusiškų prekių tranzito per Lietuvą srautą ir sumažins geležinkelininkų bei krovinių ekspeditorių pelną.

"Lietuvos geležinkeliais" kasmet pergabenama 50 mln. tonų krovinių. Rusijos tranzitas (16 mln. tonų) sudaro tik trečdalį apyvartos.

Į Baltijską plaukiojantis keltas, net visiškai pakrautas, iš mūsų per metus teatimtų apie 300 tūkst. tonų krovinių", - "Lietuvos rytui" sakė LG Krovinių vežimo direkcijos vadovas Tomas Keršys.

Transportininkai neabejoja, jog pagrindinis Ust Lugos-Baltijsko perkėlos kūrėjų tikslas - išvengti per trečiąsias šalis gabenamo Rusijos karinio tranzito patikros.

Didesnė dalis komercinių krovinių ir toliau bus transportuojama Baltarusijos, Lietuvos bei Lenkijos geležinkeliais.

Net ir atidariusi perkėlą Rusija toliau spaudžia Lietuvą suvienodinti geležinkelio tarifus kroviniams į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus.

Keltų laivybos liniją Ust Luga-Baltijskas Rusija ketina pratęsti iki Zasnico uosto Riugeno saloje (Vokietija). Vienintelė Danijos koncerno DFDS valdoma Lietuvos keltų įmonė "Lisco Baltic Service" dėl to irgi per daug nesijaudina.

"Iš Klaipėdos į Zasnicą vagonus, ratinę techniką bei keleivius gabena keltas "Vilnius". Mūsų pozicijos šioje linijoje nesusvyruos", - kalbėjo LBS Komunikacijos departamento vadovas Vaidotas Klumbys.

"Lisco Baltic Service", Rusijos federalinė jūrų ir upių agentūra ir bendrovė "Rosmorport" pernai susitarė dėl bendrų paslaugų keltų linijoje Ust Luga-Baltijskas-Zasnicas.

Nors partnerių ketinimai buvo patvirtinti sutartimi, tačiau kroviniai tokia laivybos linija dar neplukdomi.