Vairuojantys vyrai nuo seno turi pretenzijų moterims prie vairo. Tai seni konfliktai, siekiantys karaliaus Liudviko XV valdymo laikus, kai siaurose Paryžiaus gatvelėse gražios vadeliotojos pritraukdavo gausybę gerbėjų, kurie trikdydavo eismą kitiems ir todėl sukeldavo muštynes. Beje, pirmosios pasaulyje automobilių eismo nelaimės kaltininkėmis 1893 m. tapo trys moterys, o jų auka - vyriškis. Matyt, nuo to laiko vyrai nepasitiki moterimis prie vairo.
Ar iš tikrųjų moterys blogiau nei vyrai vairuoja automobilį? Anot Kauno miesto VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko Algimanto Judicko, nėra tokios tikslios statistikos, tačiau galima teigti, kad moterys gerokai rečiau pažeidžia KET. Jų pažeidimai sudaro maždaug 12-15 procentų visų KET pažeidimų. Suprantama, tokiai statistikai įtakos turi ir mažesnis vairuojančių moterų nei vyrų skaičius. Dar vienas faktas moterų vairuotojų naudai - šiemet Kaune iš 15 įskaitinių įvykių, kuriuose žuvo žmonės, tik du tokius įvykius sukėlė moterys vairuotojos. Jų vairavimo stažas tebuvo treji metai.
Moterys plepesnės
Moterys dažniausiai sukelia smulkius techninius eismo įvykius su labai nežymia materialine žala.
“Automobilių apgadinimas stovėjimo aikštelėse, kai transporto priemonė vairuojama atbuline eiga - beveik išskirtinai moterims būdingas nusižengimas. Tai atsitinka dėl neatsargaus elgesio, situacijos neįvertinimo. KET dažniausiai pažeidžia iki penkerių metų vairavimo stažą turinčios moterys ir merginos, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 25 metų. Beje, vyriausia vairuojanti kaunietė yra sulaukusi 80 metų”, - sakė A.Judickas.
Pareigūnas atkreipė dėmesį į tai, kad ne vien vyrai sėda neblaivūs prie vairo. Pasitaiko ir moterų. Sulaikytos įkaušusios moterys sudaro maždaug 4-6 proc. visų neblaivių vairuotojų. Nerimą kelia ir tai, kad šios kategorijos KET pažeidėjų dauguma - jaunimas, ir jų skaičius vis auga.
Moterys dažniau nei vyrai nepaiso reikalavimo vairuojant nekalbėti mobiliuoju telefonu. “Už šį KET reikalavimo pažeidimą per metus esame patraukę administracinėn atsakomybėn daugiau nei 1000 asmenų. Savybė plepėti ne tik einant, bet ir vairuojant transporto priemonę labiau būdinga moteriškos lyties atstovė”, - teigė A.Judickas.
Nekultūringiausi - jaunuoliai
Lietuvių kalbos instituto leidyklos vadovė Dalia Saukaitytė, vairuojanti beveik 10 metų, tvirtina, kad per dešimtmetį gerokai nusmuko vairavimo kultūra. Gal todėl, kad pagausėjo jaunų vairuotojų, kurių daugelis yra labai nemandagūs? “Kasdieną susiduriu su chamizmu kelyje. Jaunuoliai neturi kantrybės - lenkdami išvažiuoja į priešingą eismą juostą, nerodo posūkių, niekada nevažiuoja pirmąja juosta, nors ji ir laisva. Gal tai dabar mados reikalas?” - stebėjosi populiariomis dainomis virtusių eilėraščių autorė.
Pašnekovė prisipažino, kad kelis kartus yra nusižengusi KET reikalavimams ir visada mėginusi padoriomis priemonėmis išsisukti nuo didesnių nemalonumų, nors policijos pareigūnai tvirtina, kad moterys yra linkusios neprisipažinti kaltos, ginčijasi. Tai, anot A.Judicko, būdinga ir jaunoms merginoms, ir garbaus amžiaus moterims.
Anot D.Saukaitytės, jai niekada neteko pačiai keisti rato - visada atsirasdavo paslaugių vyriškių, tačiau, jos nuomone, tai ne tiek jų kultūringumo ženklas, kiek puiki proga pademonstruoti savo pranašumą prieš moterį.
Piktinasi pagrįstai
Kodėl keliuose nemažėja nekultūringų vairuotojų? Gal jų niekas už tai nebaudžia? A.Judickas teigia, kad posūkio nerodymas ar nenoras važiuoti pirma eismo juosta, išvažiavimas į priešingą eismo juostą, lenkiant automobilį, visiškai pagrįstai kelia eismo dalyvių pasipiktinimą.
“Per metus administracinėn atsakomybėn už šiuos pažeidimus esame patraukę ne vieną šimtą vairuotojų, tarp kurių, beje, yra ir merginų bei moterų. Esu tikras, kad toks vairuotojų elgesys kelyje byloja apie jų vidinės kultūros stoką, kurios neišmokys nė viena vairavimo mokykla ir jos instruktoriai. Kultūringo ar chamiško elgesio šaknys glūdi šeimoje. Jei kandidatui į vairuotojus dabar sukako 18 metų, tai jį reikėjo pradėti mokyti kultūringo elgesio lygiai prieš 18 metų”, - įsitikinęs A.Judickas.
Norinčiųjų vairuoti vis daugėja
Anot vairavimo mokyklos “ARV - auto” vadovo Valdo Šlepiko, dabar žmonės kultūringiau važinėja nei prieš 10 metų. Mat pastaruoju metu daug mūsų piliečių važinėja užsienio keliais ir mato, kaip vairuojama Vakarų Europos šalyse. Be to, mėtantis pro automobilio langą nuorūkas, tuščias pakuotes, nerodantis posūkių ir darantis kitokius panašius pažeidimus vairuotojas - tai ne tik akivaizdi auklėjimo spraga, bet ir chamiško elgesio keliuose kontrolės stoka.
V.Šlepiko nuomone, nuo vairavimo mokymo instruktorių taip pat daug priklauso, kaip išlaikiusieji egzaminus ateityje elgsis keliuose. Beje, vis mažiau atsiranda norinčiųjų tapti instruktoriais. Mat jiems keliami nepaprastai aukšti reikalavimai (būtinos visos vairavimo kategorijos, aukštas išsilavinimo cenzas, didelis darbo stažas). Be to, vairavimo mokymo metu nei vyrai, nei moterys nenori papildomai mokytis, nes tai kainuoja. Tad egzaminus laiko važinėję minimalų kiekį valandų. Nenuostabu, kad vairavimo egzaminą išlaiko tik pusė kursų klausytojų. Tuo tarpu norinčiųjų išmokti vairuoti vis daugėja.
VĮ “Regitra” Kauno filialo vadovas Danielius Raišys pateikė tokius duomenis: 2003 m. birželį įmonės filiale Kaune egzaminus laikė 980 asmenų, o šių metų birželį - 2266. Kaip žinia, gyventojų skaičius Lietuvoje mąžta, o štai laikančiųjų egzaminus vis daugėja. Kodėl taip yra?
Domina tik egzaminų temos
D.Raišio nuomone, jaunų vairuotojų gretos sparčiai auga merginų ir moterų sąskaita. Dabar laikančių egzaminus vyrų ir moterų skaičius maždaug vienodas, tačiau sparčiau daugėja dailiosios lyties atstovių, norinčių išmokti vairuoti automobilį. Tai neblogai, nes merginos važinėja atsargiau, nepadaro tokių žiaurių avarijų, kaip vaikinai. Gal nelaimių būtų mažiau, jei instruktoriai galėtų daugiau laiko skirti vairavimo kultūrai ir psichologijai? Deja, besimokantieji vairuoti nelabai kreipia į tai dėmesį, nes tokių klausimų egzaminuose nėra.
Neklausinėjama egzaminų metu, ką moteriškosios lyties atstovės žino apie tai, kas yra po variklio dangčiu, ar moka pakeisti ratą, įpilti benzino. Visa tai sužinoma pamokų metu teoriškai, tačiau tokio praktinio mokymo pageidauja tik viena kita būsima vairuotoja. Merginos, kaip ir vaikinai, domisi tik tuo, kas bus reikalinga egzaminų metu.
Pesimistai atgyja prie vairo
Nemažą vairavimo stažą turinti Kauno medicinos universiteto klinikų psichologė-psichoterapeutė Viktorija Grigaliūnienė tvirtina, kad užsienyje vairuoti automobilį lengviau nei Lietuvoje, nes pas mus išties žema vairavimo kultūra.
V.Grigaliūnienė nesistebi, kad vyrai vairuoja drąsiau. Juk yra fiziologiniai ir psichologiniai skirtumai tarp lyčių. “Vyrų orientacija kelyje, erdvinis suvokimas yra geresni. Jie geriau išmano apie variklio darbą ir drąsiau elgiasi kelyje, tačiau moterys jaučia didesnę atsakomybę vairuodamos, nes ir gyvenime jų atsakomybės jausmas yra stipresnis”, - įsitikinusi psichologė.
Jei fiziologiniai skirtumai tarp vyrų ir moterų Lietuvoje yra tokie patys, kaip ir užsienio šalyse, tai mūsų šalies stipriosios ir dailiosios lyties atstovų psichologija yra kitokia nei svetur. Gal todėl, kad esame pesimistinė tauta, nuvertinanti save. Tad nenuostabu, kad kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, vairuodami automobilį, žmonės kilsteli savęs vertinimo lygį, tačiau tai tik padidina riziką kelyje.
Reikia psichologijos pagrindų
Vyrai jau mokydamiesi vairuoti save vertina geriau už to paties besimokančią moterį. Prie tokio vertinimo prisideda ir kai kurie vairavimo instruktoriai. “Pažiūrėkite į instruktoriaus veido išraišką, kai į “garažą” neįvažiuoja vaikinas ir kai to paties nepadaro mergina. Pastaruoju atveju instruktoriaus veide dažnai pasirodo merginą nuvertinanti išraiška. Ji, beje, užsifiksuoja merginos pasąmonėje. Taip formuojasi nevisavertiškumo jausmas”, - kalbėjo V.Grigaliūnienė.
Psichologė-psichoterapeutė įsitikinusi, kad eismo dalyvių kultūra keliuose turėtų palaipsniui gerėti. Štai “Regitra” užsakė savo darbuotojams savotiškus kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuose psichologai mokė, kaip įveikti stresus, kuriuos patiria ir egzaminuojantis, ir laikantis egzaminą žmogus. “Manau, kad tokių paskaitų turėtų klausyti ir būsimi vairuotojai, kurie kartu daugiau sužinotų ir apie lyčių skirtumus, itin svarbius vairuojant. Gal tuomet Lietuvoje atsirastų didesnė pagarba tarp eismo dalyvių?” - samprotavo specialistė.
Trys pedalai - nesąmonė
Kauno vicemerė Adelė Echodienė dar tik vienus metus vairuoja automobilį. Gal todėl ji neturi didesnių priekaištų eismo dalyviams. Tiesa, jai labai nepatinka, kai mato lekiančias pro automobilio langus nuorūkas ar tuščią tarą.
A.Echodienė nejaučia įtampos vairuodama, jai patinka automobilio uždara erdvė, kurioje labai gerai jaučiasi. “Jei ne kvailas kivirčas su vyru automobilyje dėl mano vairavimo, taip ir nebūčiau išdrįsusi viena važiuoti - kai jis užpykęs išlipo iš automobilio ir nuėjo, pasukau raktelį ir nuvažiavau savarankiškai. Tiesa, pykdavau, kai vyras replikuodavo vairuodamas, o dabar pati taip elgiuosi”, - nevyniojo tiesos į vatą A.Echodienė. Ji prisipažino nevengianti, kaip ir jaunimas, važinėti antrąja juosta, kai pirmoji yra laisva, bei bijanti kelyje skrybėlėtų vairuotojų senukų.
Vicemerė jokiu būdu nenorėtų vairuoti automobilį, kuriame reiktų perjunginėti pavaras. Anot pašnekovės, dvi kojos, trys pedalai - tikra nesąmonė. Tad važinėjanti automobiliu su automatine pavarų dėže. Prisipažino, kad sunkiausia - įvažiuoti atbula eiga į tarpelį tarp dviejų automobilių, tačiau problemą visada padeda išspręsti paslaugūs vairuotojai.
