Tačiau „Gafizzi capital" ir toliau pardavinėja dar prieš metus avialinijoms priklausiusius pastatus, o iki privatizavimo apie 30 nekilnojamojo turto objektų turėjusiai aviakompanijai jų liko ne daugiau kelių.
Turėjo įkeisti tris pastatus
2003 metais „Nordea" banko Lietuvos skyrius „Lietuvos avialinijoms" suteikė 7,48 mln. JAV dolerių paskolą, kuri vėliau buvo konvertuota į 5,8 mln. eurų paskolą (apie 20 mln. litų).
Šią paskolą garantavo Vyriausybė, už kurios garantiją „Lietuvos avialinijos" įkeitė du „Boeing 737-200" lėktuvus, tuomet įvertintus apie 20 mln. litų, kurių vienas vėliau buvo parduotas, sumažinant skolą 5,2 mln. litų.
Praėjusiųjų metų pradžioje Vyriausybė pratęsė savo garantiją paskolai iki 2009 metų rudens bei įpareigojo avialinijas įkeisti Finansų ministerijai papildomų pastatų ir statinių už 5 mln. 50 tūkst. litų sumai.
Buvo net pasirašyti susitarimai tarp Finansų ministerijos ir avialinijų, kad aviakompanija įkeis sandėlį ir du administracinius pastatus Rodūnios gatvėje, Vilniuje.
Skubiai prireikė pinigų
Padėtis pasikeitė po avialinijų privatizavimo.
Praėjusių metų rugpjūtį, praėjus tik 2 dienoms po to, kai vieninteliu avialinijų akcininku tapo įmonė „LAL investicijų valdymas", avialinijos pasirašė preliminarią 24 nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sutartį su bendrove „Vingrių investicijų valdymas" (kuri vėliau perregistruota į „Gafizzi capital").
Turto pardavimo kaina buvo 17 mln. litų, avansinė įmoka – 10 mln. litų, kuri, pasak bendrovių atstovų, tuoj pat buvo sumokėta.
Esą „Lietuvos avialinijoms" skubiai reikėjo pinigų, jų negavus bendrovei galbūt net būtų tekę skubiai nutraukti veiklą.
„Lietuvos avialinijos" negalėjo be raštiško Turto banko leidimo ir nesuderinę sąlygų parduoti ar kitaip perleisti ilgalaikio turto, taip numato įstatymas, be to, dėl 3 iš 24 pastatų įkeitimo valstybei jau buvo pasirašytas susitarimas.
Tačiau, pasak Turto banko atstovų, į juos avialinijos leidimo nesikreipė. O įvykiai klostėsi greitai.
Patyrė beveik 4 mln. litų nuostolį
Pasirašius sutartį per dvi dienas abi šalys - LAL ir „Vingrių investicijų valdymas" - turėjo įvykdyti įsipareigojimus ir pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau to įvykdyta nebuvo, tad pirkėjo prašymu turtas buvo areštuotas ir per antstolius parduotas avialinijų pasiūlytam pirkėjui – tam pačiam „Vingrių investicijų valdymui".
Antstolio pardavimo akte už visus 24 pastatus numatyta kaina buvo apie 8,5 mln. litų, nors balansinė vertė siekė beveik 12 mln.
Kartu patikslinus pridėtinės vertės mokesčio atskaitą 634 tūkst. litų, 24 pastatus perleidusios avialinijos patyrė beveik 4 mln. litų nuostolių, tai pažymima 2005 metų avialinijų finansinėje atskaitomybėje.
„Naujieji akcininkai įkalbėjo mus pasirašyti preliminarią sutartį. Kadangi mes jais pasitikime, tikime žodžiais, o ne formaliais popieriais, mums to pakako", - įvykusį sandorį DELFI aiškino „Gafizzi capital" vadovas Justas Baltaduonis.
Būtų grąžinta iš mokesčių mokėtojų pinigų
Turto banko valdybos narys Romualdas Žemaitaitis, kalbėdamas su DELFI, sandorį vertino kritiškai : „Buvo skubiai padarytos tos preliminarios sutartys, terminai nerealūs. Po to „Gafizzi" nutraukė sutartis, išsiieškojo per antstolius. Matosi, kad sandoris, sakyčiau, apsimestinis".
Po nekilnojamojo turto perleidimo operacijų avialinijoms iš beveik trijų dešimčių nekilnojamojo turto objektų, 2005 metų pabaigoje buvo likę vos trys – administracinis pastatas Vilniuje, pastatas Palangoje bei butas Vokietijoje.
Šių metų pavasarį avialinijos „ŽIA valdai" pardavė ir administracines patalpas pastate Palangoje.
Šių metų pradžioje „Lietuvos avialinijos" už parduotą lėktuvą „Nordea" bankui grąžinus apie 5,2 mln. litų, skola su valstybės garantija liko apie 15 mln. litų.
„Todėl ir įkeitimo prievolė šiandien yra visai neaiški, nes skola žymiai mažesnė", - DELFI tikino aviakompanijos vadovas.
Aviakompanijos finansinėje atskaitomybėje pažymėta, kad šiuo metu vienintelis nuosavybės teise kompanijai likęs lėktuvas „Boeing 737-200" kaip parduoti skirtas turtas apskaitomas apie 3 mln. litų verte.
Anot R.Žemaitaičio, vienintelio likusio įkeisto lėktuvo vertė apskritai tėra apie 1-1,5 mln. litų.
„Esant apie 15 mln. skolai, žinoma, tokio garanto nepakanka", - DELFI teigė R.Žemaitaitis.
Juk, jeigu aviakompanija bankui skolos grąžinti nesugebėtų, ji būtų grąžinta iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Klaidina dėl įkeisto pastato
„Be to, Turto bankui yra įkeistas kitas turtas - administracinis pastatas, kurio vertė po pervertinimo siekia 10 mln. litų. Todėl manome, jog Turto bankas piktnaudžiauja savo padėtimi. Bankui, matyt, sunku keisti nutarimą, tad jie nežino kaip elgtis, kai skola sumažėjo. Manome, čia jau banko darbuotojų kompetencijos klausimas", - DELFI teigė LAL vadovas Arūnas Griškėnas.
Tuo tarpu Turto banko atstovai DELFI kategoriškai sakė, kad avialinijų administracinis pastatas jam įkeistas nėra, jis įkeistas bankui „NORD/LB", ir nėra įvertintas 10-čia milijonų litų.
Praėjusių metu lapkritį Turto bankas sutiko, kad „Lietuvos avialinijos" šį, anot jų, 8,5 mln. litų rinkos verte įkainotą pastatą antrąja eile įkeistų Finansų ministerijai.
Šių metų pavasarį Turto bankas pareikalavo raštu, kad aviakompanija nedelsiant pateiktų dokumentus dėl šio pastato įkeitimo Finansų ministerijai.
Tačiau „Lietuvos avialinijos" dokumentų nepateikė, teigia Turto banko atstovai.
Tarp „nesusijusių" bendrovių daugybė sąsajų
Turto bankas, įrodęs, kad avialinijos ir „Gafizzi capital" yra susijusios bendrovės, galėtų tvirčiau remtis teisme, prašydamas panaikinti sandorius, tačiau kompanijos sąsajas neigia.
„Esame susiję vykdomais projektais, panaudos sutartimis, galimais ateities projektais. Jeigu kalbame apie sąvokos „susiję" išaiškinimą pagal Lietuvos civilinės teisės aktus - tai šios bendroves yra nesusijusios. Jos gali būti susijusios tik sutarties rėmuose", - DELFI teigė aviakompanijos valdybos narys, buvęs „ŽIA valdos" ir esamas UAB „ŽIA valda development" vadovas Gediminas Žiemelis.
Nepaisant to, avialinijos sąsajas esant pačios nurodė 2005 metų avialinijų finansinėje atskaitomybėje.
Ten „Gafizzi capital" – tuometinis „Vingrių investicijų valdymas" – nurodomas 2005 metais įvykdytų sandorių su susijusiomis šalis sąraše.
Šalia pridedamas ir paaiškinimas, kad šalys laikomos susijusiomis, kai viena turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali kitai daryti reikšmingą įtaką priimant finansinius sprendimus.
LAL atstovai tai, kad patys įvardijo „Gafizzi" kaip susijusią bendrovę, aiškino neva su šia kompanija buvo įvykdytas vienas stambiausių sandorių 2005 metais.
Be to, oficialiais Juridinių asmenų registro duomenimis, „Gafizzi capital" direktorius Justas Baltaduonis yra susijęs su penkiomis įmonėmis, registruotomis adresu Smolensko g. 10 Vilniuje.
Tai yra UAB „Crisis Management Center", UAB „Obelių rapsas", UAB „RE Invest", UAB „Žemės ūkio investicijos" bei ŽŪB „Kraštovaizdis".
Smolensko g. 10 registruotas ir 100 proc. avialinijų akcijų turintis „LAL investicijų valdymas", taip pat ir netiesioginis LAL akcininkas – „LAL investicijų valdymo" akcijų turinti UAB „ŽIA valda". O taip pat ir jos dukterinė UAB „ŽIA valda real estate", dukterinė UAB „Search & Selection", dukterinė UAB „Kabantys sodai", dukterinė UAB „Baltic media partners".
DELFI žiniomis, iš 39 adresu Smolensko g. 10 registruotų įmonių, daugiau nei pusė yra susijusios su jau minėtais G.Žiemeliu arba J.Baltaduoniu. O ir visas adresu Smolensko 10 esantis valstybines žemės sklypas taip pat išnuomotas "ŽIA valdai" .
Be to, DELFI šaltinių teigimu, „ŽIA valda" neseniai iš „Gafizzi capital" įsigijo ir dalį visų minėtu adresu esančių pastatų.
