Tai vakar „The Economic Times“ duotame interviu pareiškė ECB vadovė Ch. Lagarde. Tokiu atveju palūkanų normų intervalas būtų padidintas iki 3,0-3,50 procento. Ch. Lagarde taip pat pažymėjo, kad bus siekiama infliaciją ne tik sumažinti iki 2 proc., bet ir užtikrinti, kad kainų augimas stabilizuotųsi ties šiuo lygiu.

Penktadienį krito dauguma pagrindinių pasaulio akcijų indeksų. Europos „Stoxx Europe 500“ vertė sumažėjo 1,04 proc., JAV „S&P 500“ 1.05 procento. Abiem indeksams tai buvo blogiausia savaitė nuo metų pradžios (atitinkamai -1,42 ir -2,67 procento). Dauguma JAV ekonominių duomenų toliau viršija lūkesčius. Sausį šalyje parduota 670 tūkst. naujų namų – 50 tūkst. daugiau, negu prognozuota. Vartojimo išlaidos išaugo 1,8 proc. („Bloomberg“ prognozių mediana – 1,4 procento).

JAV dolerio kursas euro atžvilgiu kilo penktą prekybos sesiją iš eilės (0,45 proc., iki 1,055 dolerio už eurą).

Didžiųjų keturių puslaidininkius gaminančių šalių (JAV, Pietų Korėjos, Japonijos ir Taivano) atstovai susitiko aptarti priemonių, kaip užtikrinti stabilų tiekimą. Ketinama sukurti išankstinio įspėjimo sistemą, kad būtų užkirstas kelias tiekimo grandinės sutrikimams. „Freightos“ pranešė, kad nepaisant nukritusių transportavimo jūra kaštų, konteinerių gabenimas iš Europos į JAV rytinę pakrantę vis dar yra daugiau, negu du kartus brangesnis, palyginti su 2019 m. pabaiga. Be to, nemažai kompanijų gabena savo produkciją pagal anksčiau pasirašytus ilgalaikius kontraktus, kuriuose numatytos gerokai aukštesnės kainos, todėl staigaus infliacinio spaudimo sumažėjimo tikėtis nereikėtų.

Azijos šalių biržose šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku Honkongo „Hang Seng“ buvo nukritęs 0,70 proc., Pietų Korėjos KOSPI 0,87 proc., Indijos „BSE 30“ 0,54 procento.

Baltijos šalių biržose – išsekusi prekyba. Nedirbant Talino biržai, penktadienį 100 tūkst. eurų prekybos apyvartą pasiekė tik Šiaulių bankas (-0,27 proc.) ir „Ignitis grupė“ (+0,20 proc.), kiek didesniais kainos pokyčiais išsiskyrė „Klaipėdos nafta“ (-1,12 proc.) ir „Vilkyškių pieninė“ (+1,56 procento). Jau pasibaigus prekybai, „Grigeo“ pranešė, kad 2022 m. grupės pajamos išaugo 24,5 proc. (iki 203,2 mln. eurų), bet ikimokestinis pelnas nukrito nuo 13,6 iki 11,7 mln. eurų. „Klaipėdos naftos“ pajamos per metus išaugo nuo 61,8 iki 77,8 mln. eurų, grynasis nuostolis sumažėjo nuo 64,0 iki 5,5 mln. eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją