„Stoxx Europe 600“ akcijų indeksas vakar pakilo 1,22 procento. Investuotojus nudžiugino žinia, kad gruodį infliacija Vokietijoje sulėtėjo gerokai labiau, negu prognozuota. Metinis vartotojų kainų indeksas siekė 9,6 proc. – 0,6 proc. punkto mažiau už „Bloomberg“ prognozių medianą ir 1,1 proc. punkto mažiau, negu lapkritį.
Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito 1,12 proc., iki 1,055 dolerio už eurą.
JAV akcijų biržose prekybos sesijos pradžia irgi buvo daug žadanti – „S&P 500“ vienu metu buvo pakilęs daugiau, negu 1 procentu. Vėliau investuotojų nuotaika subjuro – per dieną „S&P 500“ vertė sumažėjo 0,40 proc. NASDAQ smuktelėjo 0,76 procento. „Tesla“ akcijų kaina nusirito net 12,24 procento. Per ketvirtį parduotų elektromobilių skaičius buvo didžiausias per bendrovės istoriją, bet trečią kartą iš eilės nuvylė analitikų lūkesčius (parduota 405 tūkst. automobilių, prognozių vidurkis 431 tūkstančiai). „Apple“ akcijos atpigo 3,74 proc., pasirodžius žiniai, kad bendrovė paprašė savo tiekėjų sulėtinti gamyboje naudojamų komponentų tiekimą, ką rinkos dalyviai suprato kaip silpstančios paklausos ženklą.
Investuotojus neramina galimos sugriežtintos pinigų politikos pasekmės JAV ekonomikai. Baiminamasi, kad dauguma dabartinių prognozių, rodančių ribotą ekonomikos sulėtėjimą, nepakankamai įvertina padidintų palūkanų normų poveikį. Niujorko FED banko vadovas W. Dudley vakar pažymėjo, kad ekonomikos sulėtėjimas neturėtų būti aštrus. Be to, pasak jo, recesiją inicijavęs centrinis bankas, galės ją ir užbaigti vėl sumažindamas palūkanas. Pasirinkimo sandorių kainos rodo esant apie 20 proc. tikimybę, kad „S&P 500“ 2023 m. pavyks atsikovoti 2022 m.. prarastas pozicijas (indeksas per metus nukrito beveik 20 procentų).
JAV Kongrese respublikonui K. McCarthy niekaip nepavyksta užsitikrinti Atstovų rūmų pirmininko posto, nors balsavimas dėl šio klausimo vyko jau tris kartus. Situacija, kuomet daugumą mandatų turinti partija nepalaiko savo kandidato, susiklosto pirmą kartą per pastarąjį šimtmetį. Baiminamasi, kad partijos susiskaldymas gali apsunkinti įstatymų leidybos procesą.
Azijos akcijų biržose šįryt indeksų kryptys išsiskyrė – 9 val. Lietuvos laiku Honkongo „Hang Seng“ buvo pakilęs 2,50 proc., Pietų Korėjos KOSPI 1,68 proc., Indijos „BSE 30“ nukrito 1,02 procento.
Baltijos šalių biržose, kaip ir Vakarų Europoje, vyravo pozityvios nuotaikos. Aktyviausiai vakar prekiauta „Enefit Green“ akcijomis (apyvarta 325,2 tūkst. eurų, kaina pakilo 0,27 proc.), didžiausiais kainos pokyčiais išsiskyrė Šiaulių bankas ir „Tallink Grupp“ (atitinkamai +2,15 ir +2,83 procento). „Tallink Grupp“ pranešė, kad gruodį perkeltų keleivių skaičius, palyginti su 2021 m. gruodžiu, išaugo 29,1 proc., krovinių vienetų sumažėjo 7,1 procento. „Aprangos“ (+0,47 proc.) apyvarta gruodį siekė 28,2 mln. eurų (su PVM) – 9,8 proc. daugiau, negu prieš metus. Bendra ketvirto ketvirčio apyvarta išaugo 20,3 proc. (iki 84,5 mln. eurų).
