Investuojančios moterys pasaulyje ir Lietuvoje sudaro vos trečdalį visų aktyvių investuotojų. Gaila, bet tarp žurnalo „Investuok“ prenumeratorių moterys sudaro dar mažesnį procentą, tiesa skaičiai gerėja. Šiame straipsnyje apžvelgsime situaciją pasaulyje ir Lietuvoje, pasidalinsime naujausiomis iniciatyvomis šioje srityje.
Griauna investavimo stereotipus
Anot „Fidelity“, investavimo kompanijos, turinčios 5,2 mln. klientų, jos klientės moterys per pastaruosius 10 metų vidutiniškai kasmet uždirbo 0,4 proc. daugiau nei klientai vyrai. Skirtumas procentiškai gal ir neįspūdingas, bet, pavertus jį eurais, nuo didesnio investicinio portfelio susidaro vis dėlto nemenka suma.
Kodėl moterų investavimo rezultatai yra geresni? Pasirodo, geresnę grąžą lemia moterų kantrybė ir nesiblaškymas – moterys perpus mažiau perka ir parduoda finansines priemones nei vyrai, t. y. jos mažiau pasiduoda emocijoms ir orientuojasi į ilgalaikę investavimo strategiją.
Tokias pačias išvadas pasidarė ir „Vanguard“ – vyrai yra aktyvesni finansų rinkose ir tai jiems galiausiai atsirūgsta blogesniais rezultatais. 2000 m. išleistame moksliniame straipsnyje „Prekyba yra rizikinga jūsų turtui“ profesoriai Bradas M. Barberis ir Terranceʼas Odeanas įrodė, kad investuotojų, kurie prekiavo daugiausiai, investavimo rezultatai buvo 6,5 proc. prastesni nei visos akcijų rinkos. Čia yra ta situacija, kai per didelis pasitikėjimas savimi bandant pagauti žemumas ir užfiksuoti aukštumas galiausiai pakiša koją.
Moterys vis dar sudaro apie 30 proc. visų investuotojų, nors situacija kasmet gerėja. Įvairūs tyrimai ir apklausos atskleidžia, kad didžiausią įtaką moterų sprendimui dėl investavimo turi tokie veiksniai kaip pasitikėjimo savimi bei žinių apie investavimą trūkumas, laisvų lėšų neturėjimas, teigiamų pavyzdžių ir informacijas apie investuojančias moteris stoka.
„Fidelity“ užsakymu atlikta studija apie JAV moterų investavimo įpročius atskleidžia, kad, palyginti su 2018 m., 2021 m. investuojančių moterų padaugėjo nuo 44 proc. iki 67 proc. Įdomu tai, kad moterų susidomėjimą investavimu paskatino būtent pandemija – pusė visų apklaustųjų atsakė, kad jos turi daugiau lėšų (ačiū mažesniam vartojimui ir dosniai vyriausybių dalinamiems pinigams) ir intereso investuoti nuo pandemijos pradžios.
Čia reikia patikslinti, kad ši apklausa šiek tiek specifinė – buvo apklaustos moterys, uždirbančios ne mažiau kaip 50 tūkst. dolerių per metus, aktyviai besidominčios pensijų fondais, t. y. aktyvios ir nepriklausomos moterys.
Moterims įdomiausios investicijos į akcijas ir fondus. Nors apklausa ir neatskleidžia moterų padidėjusio susidomėjimo investavimu priežasčių, tikėtina, kad tam turėjo įtakos ir tokie veiksniai kaip atsiradusios patogios investavimo programėlės, kurios palengvino prieigą prie įvairių investavimo priemonių, daugiau laisvo laiko ir neįprastas akcijų verčių augimas 2020–2021 m.
Nepaisant šio teigiamo postūmio, apklausos duomenimis, vos trečdalis moterų jaučiasi užtikrintai dėl savo gebėjimo daryti investavimo sprendimus ir tik 14 proc. sako žinančios daug apie taupymą ir investavimą. Net 70 proc. apklaustų moterų pripažino, kad jos investuotų aktyviau, jei suprastų daugiau apie atskirų akcijų pasirinkimą ir gautų aiškias instrukcijas apie tai, kaip ir kur investuoti.
Tad pandemijos paskatintam akstinui investuoti dar reikia kokybiškos „statybinės medžiagos“ – didinti finansinį raštingumą ir supratimą apie „protingą“ investavimą, kad trumpalaikė sėkmė ar FOMO (baimė nespėti; angl. fear of missing out) neužgožtų tikrojo investavimo tikslo – užauginti savo santaupų vertę.
Investavimo žvaigždės
Moterų pasitikėjimui paskatinti labai svarbūs ir kitų sėkmingai investuojančių moterų pavyzdžiai, kurie padeda griauti stereotipus, kad investavimas yra vyrų reikalas.
Galvojant apie pasaulinio lygio žinomas moteris investuotojas arba investicijų valdytojas, daugeliui tikriausiai į galvą pirmiausiai šauna Cathie Wood – pastarųjų metų investuotoja superžvaigždė. Žurnalas „Investuok“ ne kartą rašė apie jos fondus, strategiją, sėkmes ir nesėkmes.
Tačiau Cathie Wood toli gražu nebuvo pirmoji, kuri pradėjo laužyti stereotipus apie moters vietą investavimo pasaulyje. Dar 1996 m. amerikietė Geraldine Weiss po nesėkmingų bandymų įsidarbinti investicinėse kompanijose (jai buvo siūlomos tik sekretorės pareigos) tapo pirmąja moterimi, įsteigusia savo investavimo patarėjų įmonę ir paleidusia populiarų investavimo naujienlaiškį, kuris gyvuoja iki šiol.
Tačiau tam, kad pasiektų populiarumo, G. Weiss teko užmaskuoti savo tapatybę – naujienlaiškį jį pasirašydavo kaip „G. Weiss“. To laikotarpio stereotipinio mąstymo iliustracija – vienas iš naujienlaiškio skaitytojų pakomentavo: „Aš negaliu įsivaizduoti savęs gaunant investavimo patarimą iš moters. Nebent moteris pati gavo tą patarimą iš vyro.“
Geraldine savo investavimo strategiją pastatė ant dividendinių kompanijų (ją vadino „dividend detector“ arba „blue chip stocks guru“) ir neprašovė – per 30 metų jos investavimo rekomendacijos vidutiniškai užtikrino 11,2 proc. grąžą, kuri 1,4 proc. viršijo bendrą rinkos grąžą.
Nuo to laiko praėjo daugiau nei 25 metai, tačiau progresas šioje srityje vis dar yra kuklus. 2021 m. „Pitchbook“ išleido ataskaitą „Moterys JAV rizikos kapitalo ekosistemoje“, kurioje suskaičiavo, kad moterys tesudaro 15 proc. visų JAV rizikos kapitalo fondų partnerių. Situacija šiek tiek pagerėjo, palyginti su 2019 m. (kai moterų partnerių buvo 12 %), tačiau tempas tikrai nėra įspūdingas.
Daugelį metų patirtį kaupusi įvairiose investicinėse kompanijose, priartėjusi prie 6-ojo gyvenimo dešimtmečio, Cathie Wood padarė įspūdingą šuolį profesiniame gyvenime – jos 2014 m. įsteigta valdymo įmonė „ARK Invest“ šių metų kovą valdė 40 mlrd. JAV dolerių vertės portfelį, o pagrindinis į inovacijas orientuotas „ARK Innovation ETF“ fondas (investuojantis į tokias kompanijas kaip „Tesla“, „Robinhood“, „Coinbase“ ir pan.) investuotojams penkerius metus generavo vidutiniškai apie 45 proc. metinę grąžą.
Tiesa, pastarųjų metų jos fondų investavimo rezultatai nedžiugino: „ARK Innovation ETF“ prarado pusę savo vertės ir, anot „Morningstar“ (fondus reitinguojančios kompanijos), tapo prasčiausius rezultatus parodžiusiu fondu JAV nuo 2020 m. C. Wood agresyvi investavimo strategija ir pastarųjų laikotarpių prasti rezultatai paskatino garsiau prabilti ir jos kritikus, abejojančius amerikietės genialumu. Ir net bandė iš to uždirbti. Ihoris Dusaniwsky, „S3 Partners“ analitikų komandos vadovas, sekantis investuotojų veiklą, skaičiuoja, kad nuo 2020 m. investuotojai, kurie statė prieš „ARK Invest“ fondus, jau sugeneravo 3,3 mlrd. JAV dolerių pelno.
O Matthew Tuttleʼas, buvęs turto valdytojas, praeitų metų lapkritį paleido „ARK Invest“ antitezę – „Tuttle Capital Short Innovation ETF“ (SARK), kuris renkasi atvirkštinę investavimo strategiją nei „Ark Innovation ETF“ (t. y. iš principo stato prieš C. Wood).
Nepaisydami visų šių aplinkybių (kurioms būtų galima skirti atskirą straipsnį), turime pasidžiaugti, kad nė vienam kritikui (bent jau viešai) nekilo mintis susieti C. Wood pastarojo meto nesėkmių su faktu, kad ji yra moteris.
Rizikos kapitalas moterims sunkiau prieinamas
„Pitchbook“ suskaičiavo ne tik moteris rizikos kapitalo fonduose, bet ir tų fondų daromas investicijas į moterų įsteigtas kompanijas – 2021 m. tik 25 proc. visų investicijų atiteko įmonėms, tarp kurių įkūrėjų buvo bent viena moteris.
Tokiai statistikai įtakos neabejotinai turi faktas, kad daugelį startuolių yra įsteigę būtent vyrai, tačiau pastebima ir teigiama koreliacija tarp moterų „čekių išdavimo“ pozicijose (t.y. moterų partnerių rizikos kapitalo fonduose) ir tų čekių atitekimo kompanijoms, kurių įkūrėjos yra moterys.
Peršasi išvada, kad principas „toks tokį traukia“ galioja ir investavimo pasaulyje. Tad kuo daugiau moterų atsidurs sprendimų priėmimo pozicijose, tuo paprasčiau bus ir startuolių įkūrėjoms moterims pritraukti reikiamą kapitalą.
Lietuvos investuotojo paveikslas mažai kuo skiriasi nuo likusio pasaulio. Nors, Lietuvos banko duomenimis, tarp Lietuvoje registruotų investicinių paslaugų teikėjų klientų moterys sudaro solidžius 38 proc., pagal sudarytų sandorių skaičių moterų dalis nesiekia nė 20 proc.
Moterų dalis tarp investuojančiųjų reikšmingai padidėja amžiaus kategorijoje nuo 65 metų. Bet tam, labai tikėtina, įtakos turi trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė ir dėl to moterų našlių paveldimos sutuoktinių (arba partnerių) finansinės priemonės, o ne didesnis moterų aktyvumas biržoje tame amžiaus tarpsnyje.
Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformų operatorių teigimu, moterų dalis jų valdomose platformose taip pat nėra didelė ir svyruoja tarp 20 ir 30 proc.
Neką geresnė situacija ir Lietuvos finansų sektoriuje – tarp visų šalyje veikiančių bankų vadovų (įskaitant valdybas ir stebėtojų tarybas) moterys sudaro vos daugiau nei 20 proc.
Straipsnio autorė su bendraminte Rena Saribekian, valdymo įmonės „Synergy Finance“ santykių su klientais vadove, inicijavo ir atliko apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti Lietuvos moterų investavimo įpročius. Nors apklausa neatitiko visų metodologinių reikalavimų (didžioji dalis atsakiusiųjų yra 26–44 metų, aukštąjį išsilavinimą turinčios ir socialiniais tinklais besinaudojančios moterys), todėl neatspindi tikrojo lietuvės investuotojos paveikslo, ji leido geriau suprasti priežastis, kas trukdo ir kas paskatintų Lietuvos moteris žengti į investavimo pasaulį.
Iš 605 į apklausą atsakiusiųjų moterų 280 pažymėjo, kad jos neinvestuoja, tačiau beveik visos tikrai arba galbūt norėtų pradėti investuoti.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuvės neinvestuoja, yra žinių apie investavimą trūkumas, taip pat baimė prarasti investicijas.
Įdomu, kad į apklausą atsakiusių jau investuojančių moterų investavimo tolerancijos rizika reikšmingai skiriasi nuo neinvestuojančiųjų. 65 proc. jau investuojančių moterų yra pasiruošusios toleruoti didesnius (iki 30 proc. ar net daugiau) investicijų vertės nuostolius, o 66 proc. neinvestuojančių moterų savo rizikos tolerancijos lygį apibūdina kaip labai žemą (rizikos netoleruoja visiškai arba toleruoja tik iki 10 proc. investicijų vertės sumažėjimą). Tai galima paaiškinti tuo, kad investuojančios moterys geriau supranta investavimo specifiką (ypač galimus trumpalaikius reikšmingus akcijų svyravimus) ir yra prisijaukinusios riziką dėl didesnės potencialios grąžos.
Iškalbingas ir faktas, kad net investuojančios moterys pripažino, jog joms trūksta žinių apie investavimą: net 74 proc. iš 325 į anketą atsakiusių investuojančių moterų atsakė, kad jos norėtų turėti daugiau žinių apie investavimą, kad galėtų investuoti sėkmingiau.
Tad nors žurnalas „Investuok“ leidžiamas jau daugiau nei 15 metų, o ir skaitytojų ratas gana nemažas, bet erdvės taip trūkstamam finansiniam švietimui Lietuvoje yra į valias.
Programos ir klubai moterims
Užsienyje gausu iniciatyvų, kuriomis bandoma spręsti lyčių balanso tarp investuotojų problemą – didžioji dalis jų siūlo mokamą edukacinį turinį, kuris leidžia susipažinti su investavimo pagrindais, klausytis investavimo ekspertų įžvalgų ir patarimų bei išgirsti kitų investuojančių moterų patirtį.
Tema sulaukė ir rizikos kapitalo investuotojų dėmesio, pvz., „Female invest“ kompanija, kuri siekia edukuoti ir įgalinti moteris investuoti, praeitais metais pritraukė 4,5 mln. JAV dolerių investiciją.
Lietuvoje moterų investavimo tema irgi įgauna pagreitį ir sulaukia vis daugiau dėmesio tiek iš tradiciniais laikomų finansų rinkos dalyvių SEB, „Swedbank“, „Orion“, „Synergy“ ir kt., tiek iš labiau fintech žaidėjų: „Profitus“, „Rontgen“, „Estateguru“ ir kt.
Pavyzdžiui, „Orion wealth management“ neseniai paleido uždaro moterų investavimo klubo iniciatyvą „W Invest“, kurios tikslas yra burti moterų bendraminčių būrelį ir padėti joms geriau pažinti investavimo pasaulį.
Straipsnio autorė su Rena Saribekian taip pat inicijavo socialinę iniciatyvą „inWEst“, skirtą lyčių nelygybei tarp investuotojų mažinti ir pateikti moterims investavimo pradžiamokslį, kuris padėtų susipažinti su investavimu ir atrasti sau tinkamas investavimo priemones ir tarpininkus.
Investuoti ar ne, yra kiekvienos moters savarankiškas pasirinkimas ir lyčių balansas investuotojo paveikslo struktūroje nebūtinai turi būti 50/50. Bet ką mes galime ir turime padaryti – tai padėti įveikti stereotipus ir laiko dvasios neatitinkančius nuomonių konstruktus bei suteikti moterims įrankius savarankiškai kurti savo finansinę gerovę ir nepriklausomumą.
Kad princą ant balto žirgo princesė pasitiktų už savo pinigus nusipirktoje pilaitėje (nepainioti su Pilaite!).
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – energijos klausimai. Kaip blaiviai vertinti esamą situaciją ir kiek dar truks energijos šokas? Kaip tai paveiks investicijas, ką svarbu stebėti ir kam ruoštis. Kuo labiausiai dabar turėtų būti susirūpinę investuotojai?
NT rubrikoje nagrinėjame senos statybos būstų situaciją – naujų butų pardavimai stoja, tačiau sena statyba aktyvi kaip niekad – kas vyksta, pardavėjų-pirkėjų situacija, paskolos, kainos, perspektyva ir prielaidos sprendimams. Be to – NT įžvalgos ir bandymai numatyti kryptį.
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: apie itin gerus rezultatus demonstruojančią „Linas Agro Group“ – įmonės akcijos nuo metų pradžios pabrango 36 proc. ir pagal įvairius rodiklius vis dar atrodo gana pigios. Analizuojame kiek jos dar turi perspektyvos ir kaip įmonė atrodys jei žaliavų kainos nebebus tokios palankios. Vėl nagrinėjame pavyzdinius portfelius – visi džiaugiasi geresniu nei rinkos rezultatu, o neramiam rudeniui ruošiasi skirtingai.
Fondai – apžvelgiame svarbiausius Europoje žaliavų ETF fondus – gal tai gali būti viena iš saugesnių priebėgų?
Investuotojo dienoraštyje – pamokos iš praėjusio infliacinio ciklo – apie tai kas vyko pasaulyje kai septintam-aštuntam dešimtmečiuose centriniai bankai bandė kovoti su infliacija (gana nesėkmingai) ir ko galime sulaukti šį kartą – su kelrodžiai ženklais. Ir kokios S&P 500 reikšmės investuotojas Ž.Speteliūnas tikisi 2022 pabaigoje.
Požiūryje kalbiname lietuviškus termovizorius gamininčios „Yukon Advanced Optics Worldwide“ pagrindinį akcininką A.Alsheuskį – apie tai kuo dabar gyvena 50 proc. pasaulio rinkos užimančio verslo savininkas ir kodėl neverta kopijuoti kitų.
Kriptopasaulis – Kriptovaliutoms vis labiau integruojantis į visas mūsų gyvenimo sritis prisimename ICO burbulą – ko pasimokėme?
Įmonės analizė – narstome naudotų automobilių prekybos gigantę „Shift Technologies“ – verslo modelį, istoriją, veiklos aktualijas, finansinius rezultatus ir rizikas – kiek patrauklios gali būti šios įmonės akcijos.
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
