„Visada geriau pradėti nuo saugesnių finansinių priemonių. Viena vertus, tai nepadės staiga pralobti, bet išmokys investavimo disciplinos ir ilgalaikio investavimo privalumų. Fiksuotos grąžos instrumentai bei tvarią dividendų mokėjimo istoriją turinčių įmonių akcijos turėtų nusipelnyti vietos investuotojo portfelyje.
Reguliariai mokami dividendai ir palūkanos užtikrintų reinvestavimui skirtą pinigų srautą bei, tikėtina, apsaugotų investuotoją nuo klaidų, ypač rinkų korekcijų akivaizdoje“, – pataria Domas Klimavičius, Šiaulių banko investicinių paslaugų grupės vadovas.
Ieškoti sunkmečiui atsparių sričių
Pasak Indrės Dargytės, investicijų bendrovės „Eika Asset Management“ valdybos narės, šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu patartina žvelgti į sektorius ar kompanijas, kurios yra atsparios recesijai ir mažiau paveikiamos natūralių ekonomikos ciklų.
„Vienu iš pavyzdžių galėtų būti komercinis nekilnojamasis turtas, kuris yra mažiau inertiškas nei gyvenamoji būsto rinka, taip pat studentų bendrabučiai ir bendruomeniškumo namai (angl. co-living), kurių paklausa dažnai pakyla esant blogesnei ekonominei situacijai.
Recesijai atsparesnė tokia sritis, kaip alternatyvioji energetika, taip pat konservatyvios, dažnai valstybinės energetikos kompanijos. Šiuo metu, tikėtina, kad saugesnės konservatyvios akcijos, už kurias stabiliai mokami dividendai, arba obligacijos su fiksuota grąža“, – pasakoja I. Dargytė.
Iki rugsėjo 23 dienos Šiaulių bankas platina nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „Eika“ antrąją dvejų metų trukmės 5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, o minimali investavimo suma yra 1000 eurų.
Pasak investuotojos Jekaterinos Govinos, įmonių obligacijos yra gana aiškus finansinis instrumentas su fiksuota grąža ir išpirkimo terminu – priešingai nei akcijos, kurių vertė gali gana reikšmingai svyruoti, tačiau sugeneruoti didesnę grąžą.
„Nepriklausomai nuo ekonominio ciklo, savo investicijų krepšelyje pravartu turėti tiek skolos, tiek nuosavybės finansinių instrumentų. Arba, kitaip tariant, – tiek akcijų, tiek obligacijų. Taip pat reikėtų nepamiršti ir apie pakankamą saugumo „pagalvę“ – nors ekonominis nuosmukis būna gera galimybė „apsipirkti“ finansinių priemonių rinkoje, tačiau vertėtų taip pat turėti neliečiamą pinigų fondą, kuris pagelbėtų atsitikus nelaimei“, – sako J. Govina.
Ar būna saugių investicijų?
Investicijų ekspertai atkreipia dėmesį, kad saugesnės investavimo priemonės paprastai turi saugiklius – jos gali turėti reitingo agentūrų suteiktus investicinius reitingus, indikuojančius verslo ar šalies finansų sveikatos būklę, būti užtikrintos emitento ar laiduotojo turtu ir pan. Rizikos laiptelių apačioje įsitaisiusios pinigų rinkos priemonės, nesudėtingos obligacijos ir obligacijų fondai.
Pasak Šiaulių banko investicijų eksperto, vis dar populiarus nerizikingas sprendimas, kurį itin dažnai renkasi vyresnio amžiaus žmonės, negalintys įdarbinti pinigų kitose finansinėse priemonėse, yra indėliai. Šiuo metu bankuose yra apie 20 mlrd. eurų gyventojų lėšų, iš jų – apie 3,5 mlrd. eurų sutarto termino indėliai.
„Plačiąja prasme prie saugesnių investavimo priemonių priskiriamos ir obligacijos. Joms saugumo suteikia emitento įsipareigojimai investuotojui: tai gali būti įkeičiamas turtas investuotojų naudai, susitarimai dėl maksimalaus įmonės skolos lygio, pritrauktų lėšų panaudojimo rėmai ir kt. Prieš pradedant investuoti, pravartu užpildyti banko pateikiamą investicijų priimtinumo anketą – tai padeda nustatyti investuotojo žinias bei patirtį ir įvertinti, ar ši investicija atitinka jo profilį“, – pasakoja D. Klimavičius.
J. Govinos teigimu, kiekviena investicija yra susijusi su mažesne ar didesne rizika. „Mažiausiai rizikos investuojant yra tuomet, kai suderintas diversifikavimas, ilgalaikiškumas ir periodinis investavimas“, – teigia finansų rinkos profesionalė.
Siekiantiems investuoti pirmąsias lėšas pakanka turėti iki 100 eurų santaupų. Į įmonių akcijas per tam tikras platformas galima investuoti nuo 100 eurų, į nekilnojamojo turto platformas – nuo 50 ar 100 eurų, vienos obligacijos nominali vertė dažnai būna 100 ar 1 000 eurų. Būsto nuomai investicijos suma priklauso nuo įvairių veiksnių – buto dydžio, lokacijos, įrengimo, taip pat ar naudojamos bankinės paskolos. Bet kokiu atveju tektų investuoti ne mažiau kaip 50–70 tūkst. eurų.
Pasak I. Dargytės, girdint įvairias prognozes apie artėjančią recesiją, investuotojai neretai svarsto tarp investicijų į obligacijas ar būsto pirkimą. „Šiuo metu vyraujantis neužtikrintumas neleidžia nuspėti artimiausių tendencijų būsto rinkoje – ar kainos toliau kils, ar stabilizuosis. Taigi būsto kainoms išaugus yra sudėtinga pasiekti buvusią grąžą iš nuomos, o obligacijas galima svarstyti kaip alternatyvą panašiai grąžai gauti“, – teigia „Eika Asset Management“ valdybos narė.
