Taivano viceministras: prieš du metus Lietuva pas mus egzistavo tik mokyklų vadovėliuose
Taivano užsienio reikalų viceministras Chern-Chyi Chen penktadienį Taipėjuje viešėjusiai Lietuvos žurnalistų delegacijai davė komentarą apie Lietuviškus grūdus ir miltus, kuriame atkreipė dėmesį, kad sala per metus importuoja apie 1,3 mln. tonų kviečių per metus.
„Maždaug 80 proc. – iš JAV, 20 proc. – iš Australijos. Iš Amerikos į Taivaną jie keliauja apie mėnesį, iš Australijos – kelias savaites. Mes turime 30 metų bendradarbiavimo patirtį su šiomis valstybėmis, bet, kaip ir sakiau jūsų žemės ūkio viceministrui Egidijui Giedraičiui, maistas yra labai kultūrinis dalykas – maistas reprezentuoja kultūrą ir žmones, tad tam, kad gimtų produktas, yra daugybė žingsnių, kuriuos reikia atlikti“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, lietuviškiems kviečiams ir miltams tiesiog reikia prasiskverbti į Taivano rinką, tai užtrunka, bet vyriausybės daro viską, kad procesai truktų trumpiau.
„Mūsų vyriausybės ir pačių gyventojų politika yra skatinti bendradarbiavimą su Lietuva – mes jungiame savo dvi kultūras. Dėl to mūsų maisto tyrimų institutas, finansuojamas Vyriausybės, pradėjo tirti ir vystyti tinkamą receptą, kuriame lietuviški miltai geriausiai atsiskleistų ir produktai būtų mėgiami vietinių“, – paaiškino Chern-Chyi Chen.
Tokiu atveju, kaip argumentavo viceministras, lietuviškų kviečių ir miltų importas būtų tvarus.
„Kaip tik prieš jūsų viceministro E. Giedraičio atvykimą mūsų institutas pradėjo testuoti duoną, pagamintą iš lietuviškų miltų. Aš ją bandžiau – labai gera. Manau, kad su šiek tiek pastangų mums pavyks prasimušti į Taivano rinką“, – komentavo jis.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad daug taivaniečių dėmesio sulaukė ir Lietuvos paviljonas Taipėjaus tarptautinėje maisto parodoje, kur dalyvavo 20 lietuviškų įmonių atstovai, pristatinėję savo produkciją.
„Prieš du metus Lietuva Taivane egzistavo tik mokyklų vadovėliuose kaip šalis, bet dabar – ant pirmųjų spaudos viršelių praktiškai kiekvieną mėnesį“, – tvirtino Chern-Chyi Chen.
Jis taip pat akcentavo, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos apribojimų, jis per tris metus kartą lankėsi Vašingtone, kartą – Briuselyje, o Vilniuje ir Kaune – du kartus. Be to, spėjo kartą aplankyti ir Klaipėdą.
„Mes laikome Lietuvą panašia į mus – mes demokratiškos, turime laisvą rinką ir mylime laisvę. Tai pagrindas Lietuvos maistui, kviečiams, miltams prasimušti į mūsų rinką. (…) Tęskime pastangas – aš labai optimistiškai į tai žiūriu“, – sakė Taivano užsienio reikalų viceministras.
Chern-Chyi Chen teigimu, jis Lietuvos verslą skatintų įsteigti Taivane biurą, kurioje dirbtų maisto gamintojų asociacija ar kita panaši verslo organizacija, besirūpinanti kontaktų užmezgimu ir kitais svarbiais darbai.
Gavo pažadą: svarbios žinios Lietuvos mėsos ir pieno produktų gamintojams
Taivane taip pat lankęsis Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skyriaus vedėjas Antanas Venckus Lietuvos žurnalistams sakė, kad vizitas buvo produktyvus, o jo metu buvo kalbėta svarbiais Lietuvai ir šalies verslininkams klausimais.
„Norėjome pasitikrinti su Taivanu klausimais, susijusiais su eksporto leidimais. Čia ir yra didžiausias pasiekimas – gavome pažadą, kad vėlyvą rudenį, gal jau spalį, tie leidimai turėtų būti suteikti, jei viskas bus tvarkoje po audito, kuris bus liepos mėnesį. Taigi, vėlyvą rudenį tikimės, kad pieno, mėsos, žuvies produktus, kiaušinius, paukštieną bus galima vežti į Taivaną“, – informavo A. Venckus.
Tai, pasak jo, gerokai išplėstų Lietuvos eksportuojamų produktų į Taivaną asortimentą, nes šiuo galima vežti tik tuos produktus, kurie nereikalauja eksporto leidimų – gėrimus, konditeriją, saldainius.
„Čia mes matome didelę galimybę. Mums labai reikėjo to aiškumo, kada galima tikėtis, nes mūsų verslo įmonės to labai laukia – lūkesčiai yra sukelti, tad buvo svarbu į Vilnių parsivežti tą atsakymą“, – paaiškino ŽŪM atstovas.
A. Venckus antrino Taivano užsienio reikalų viceministrui, kad susitikimo metu kalbėjo ir apie kviečių bei miltų eksporto perspektyvą, išsiaiškino, ko tiksliai reikia.
„Jie atrado tam tikrą miltų rūšį, kur tikrai tinka jų vartotojams. 400 kg. miltų buvo panaudoti iškepant dešimt skirtingų produktų, jie iš tikrųjų labai skanūs, teko paragauti. Jie nemano, kad čia būtų didelės problemos, tai viena eksporto dalis galėtų būti kviečiais, o kita – konkrečiai miltais“, – komentavo jis.
Kol kas, pasak ministerijos atstovo, sunku nuspėti, kokios apimtys kviečių ir miltų galėtų būti eksportuojamos į Taivaną. Visgi A. Venckus neslepia, kad Lietuvos pradinis tikslas nesikeičia – reikia pasiekti dėl Kinijos rinkoje įvestų sankcijų prarastus eksporto kiekius.
„Žinant Taivano rinkos dydį – 24 mln. gyventojų, jei aktyviai veiktų mūsų eksportuotojai, užsiimtų savo pristatymu šioje rinkoje ir žinant tą labai teigiamą Lietuvai kontekstą, tai manau, kad tiek kiekiai būtų pakankamai reikšmingi mūsų eksportuotojams“, – sakė A. Venckus.
Šiuo metu, kaip paaiškino jis, Lietuva į Taivaną eksportuoja maisto produktų už maždaug 2 mln. eurų.
„Čia buvo dar, kai neturėjome leidimų, dar tokio žinomumo Lietuvos nebuvo. Mūsų noras, siekis yra, kad Taivano rinka atsvertų arba kompensuotų prarastą rinką Kinijoje – apie 20 mln. eurų maisto produktų eksporto vertę. Tai per ateinančius metus, manau, gali būti pasiekta, jei tikrai rimtai mūsų verslo įmonės užsiims, nes čia jų laukia, jų nori, jie pasirengę ilgalaikiams verslo ryšiams. Tą išnaudoti tikrai reikia“, – akcentavo ŽŪM atstovas.
Procesai, A. Venckaus teigimu, kartais užtrunka ilgiau nei galbūt dalis žmonių tikisi, bet jie jau yra prasidėję.
„Mus atsakinga agentūra patikino, kad Lietuvos eksporto leidimai yra prioritetas numeris vienas – jie dirba tikrai neįtikėtinu greičiu, lyginant su tuo, kaip jie suteikia įprastai leidimą per du-tris metus arba net dar ilgiau. (…) Jie skrupulingai vertina klausimynus, ar tikrai atitinkama reikalavimus. Tų žingsnių peršokti buvo neįmanoma“, – sakė pašnekovas.
A. Venckus taip pat pastebėjo, kad net ir 20 mln. eurų siekiančios eksporto apimtys nėra „lubos“.
„Kinija nepasiekė to potencialo, kokio mes tikėjomės. Per truputį mažiau nei dešimt metų aktyvaus ėjimo pasiekta maisto produktų tik apie 20 mln. Tai nėra geras rezultatas, turint omenyje, kokio dydžio yra Kinijos rinka“, – teigė ministerijos skyriaus vedėjas.
Kaip Delfi jau skelbė, trečiadienį Taipėjuje prasidėjo tarptautinė maisto paroda. Joje šiemet savo gaminius atvyko pristatyti apie 20 Lietuvos įmonių – gėrimų, saldainių, kepinių ir kitų produktų gamintojai. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Lietuvos žurnalistų vizitą Taipėjuje inicijavo ir finansavo taivaniečiai. Teksto turiniui tai neturėjo įtakos.
