G7 šalys nusprendė laipsniškai atsisakyti naftos importo iš Rusijos. Šio sprendimo priėmimui ES lygiu kol kas priešinasi Vengrija. JAV išplėtė sankcijas dėl agresijos Ukrainoje – konsultacinėms ir finansų apskaitą vykdančioms bendrovėms uždrausta dirbti Rusijoje, į sankcionuojamų bankų sąrašą pateko „Gazprombank“.
Baigiantis savaitei Europos ir JAV akcijų indeksai dar labiau smuktelėjo – Vokietijos DAX nukrito 1,64 proc., Prancūzijos „CAC 40“ 1,73 proc., JAV „S&P 500“ 0,57 proc., NASDAQ 1,40 procento. „S&P 500“ krito penktą savaitę iš eilės – tai ilgiausia neigiamų pokyčių serija nuo 2011 metų.
JAV balandį sukurta 428 tūkst. naujų darbo vietų – net 48 tūkst. daugiau, negu prognozuota. Atlyginimai, kaip ir tikėtasi, augo 5,5 proc. metiniu tempu. JAV vyriausybės 10-ies m. obligacijų pajamingumas, dieną prieš tai perkopęs 3 proc. ribą, ūgtelėjo dar 9 baziniais punktais (iki 3,13 procento). Bitkoino kaina penktadienį nusirito 4,31 proc., šįryt dar 2,03 proc. (iki 33531 JAV dolerių už vienetą).
Azijos akcijų biržose šįryt dominuoja raudona spalva – 8.40 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI buvo nukritęs 2,40 proc., Pietų Korėjos KOSPI 1,34 proc., Indijos „BSE 30“ 1,40 procento. Kinijos eksportas balandį, palyginti su 2021 m. balandžiu, paaugo 3,9 proc., importas nepakito (prognozės – atitinkamai 2,7 ir -3,0 procento).
Suomijos centrinio banko valdytojas, ECB Valdančiosios tarybos narys O. Rehn'as pareiškė, kad palūkanų normas euro zonoje reikėtų pradėti didinti jau liepą.
Pardavėjai šeimininkavo ir Baltijos šalių biržose. OMXB indeksas penktadienį smuktelėjo 1,15 proc., bendra trijų biržų apyvarta siekė 2,4 mln. eurų. „Enefit Green“ (-1,50 proc.) ir Šiaulių banko (-1,16 proc.) akcijų perleista po daugiau, negu 0,5 mln. eurų. Daugiausiai sandorių (1118) sudaryta „Tallink Grupp akcijomis (-2,72 procento).
