Norvegijos centrinis bankas paliko galioti 0,75 proc. bazinę palūkanų normą (sprendimas priimtas vienbalsiai) ir pažymėjo, kad veikiausiai ji bus padidinta birželį.
Anglijos bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 0.75 iki 1 proc. – aukščiausio lygio per pastaruosius 13 metų. Už tokį sprendimą balsavo šeši Pinigų politikos komiteto nariai, trys pasisakė už normos pakėlimą iš karto 50 bazinių punktų. Svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu po posėdžio atpigo 1,4 proc. (iki 0,852 svaro už eurą), nes Anglijos banko atstovų tonas kalbant apie tolesnį pinigų politikos griežtinimą buvo gana atsargus dėl išaugusio ekonominės situacijos neapibrėžtumo ir recesijos grėsmės.
Lenkijos centrinis bankas bazinę palūkanų normą padidino jau aštuntą kartą iš eilės, bet mažiau, negu prognozuota – nuo 4,50 iki 5,25 proc. („Bloomberg“ prognozių mediana – 5,50 procento). Lenkijos zloto kursas euro atžvilgiu smuktelėjo 0,7 proc., iki 4,68 zloto už eurą.
Bazinę palūkanų normą padidino ir Čekijos centrinis bankas (nuo 5,50 iki 5,75 procento).
Tuo tarpu akcijų rinkos kryptį vakar keitė kardinaliai: „DJI“ -3,12 proc., „S&P500” -3,57 proc., o technologijų sektoriaus „Nasdaq“ koregavosi net 4,99 proc., Europoje pokyčiai kuklesni: „STOXX 600“ -0,7 procento. Korekcinės nuotaikos šįryt dominuoja ir Azijos rinkose – „HangSeng“ -3,6 proc., Indijos „BSE 30“ -1,75 proc., Pietų Korėjos KOSPI -1,18 procento.
Bendra Baltijos šalių biržų apyvarta siekė 2,3 mln. eurų, OMXBGI indekso pokytis +0,26 procento. Investuotojai teigiamai reagavo į „Enefit Green“ paskelbtus rezultatus (apyvarta siekė 552 tūkst. eurų (didžiausia biržoje), pokytis +1,57 procento). Lietuvoje aktyviausiai prekyba vyko Šiaulių banko akcijomis (479 sandoriais akcijų perleista už 332 tūkst. eurų, kaina kilo 0,5 procento).
