Tai aukščiausias lygis nuo 2008 metų. Ir taip įtemptą situaciją rinkoje dar labiau įaudrino žinia, kad JAV dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje svarsto uždrausti rusiškos naftos importą.
Savaitgalį JAV valstybės sekretorius A. Blinken‘as informavo, kad dėl importo draudimo aktyviai diskutuojama ir su Europos šalimis. Baiminamasi, kad toks žingsnis sukeltų infliacijos šoką. Tiesa, rusiškos naftos embargą de facto jau vykdo privačios kompanijos, nedalyvaudamos skelbiamuose aukcionuose, nepaisant siūlomų milžiniškų nuolaidų (pavyzdžiui, ketvirtadienį Uralo tipo nafta buvo siūloma su 22 JAV dolerių už barelį nuolaida, palyginti su rinkos kaina).
Akcijų biržose fiksuojami seniai nematyti indeksų nuosmukiai – penktadienį Vokietijos DAX nukrito 4,41 proc., Prancūzijos „CAC 40“ 4,97 proc., Italijos „FTSE MIB“ – net 6,24 procento. JAV išpardavimo nuotaikos jautėsi gerokai mažiau („S&P 500“ -0,79 proc., „Dow Jones“ -0,53 procento). Vasarį JAV naujai sukurtų darbo vietų skaičius siekė 678 tūkst. – tai net 255 tūkst. daugiau, negu prognozuota. Nedarbo lygis nukrito nuo 4,0 iki 3,8 procento.
Šįryt 8.30 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI buvo nukritęs 2,94 proc., Honkongo „Hang Seng“ 3,52 proc., Indijos „BSE 30“ 2,19 procento. JAV 10-ies m. vyriausybės obligacijų pajamingumas penktadienį ir šįryt nukrito 13 bazinių punktų – iki 1,71 procento.
Paklausa saugiais laikomiems aktyvams šoktelėjo padidėjus geopolitinei rizikai. JAV doleris euro atžvilgiu brangsta jau šeštą prekybos sesiją iš eilės (0,50 proc., iki 1,087 dolerio už eurą).
Išpardavimo nuotaikos persimetė ir į Baltijos šalių biržas. Penktadienį OMXB indeksas nukrito net 4,01 proc., pagrindiniame sąraše gerokai smuktelėjo beveik visų bendrovių akcijų kainos. Didžiausią apyvartą pasiekė prekyba Šiaulių banko akcijomis – jų perleista už 1,44 mln. eurų, kaina sumažėjo 5,45 proc. (iki 0,59 euro už akciją). „LHV Group“ akcijos atpigo 5,29 proc., „Enefit Green“ 4,05 proc., „Tallinna Sadam“ 4,13 procento.
