Apie planus platinti karo obligacijas Ukrainos finansų ministerija paskelbė vasario 28 dieną. Ši informacija teikta jos socialinių tinklų paskyrose, nes ministerijos tinklapis jau kurį laiką dėl prieš jį vykdomos kibernetinės atakos neveikia.
Nepaisant neįprasto informacijos pateikimo pobūdžio, už valstybės skolos valdymą atsakingas vyriausybės komisaras Jurijus Butsa įvertino, kad karo obligacijų aukcionas įvyko sėkmingai.
„Ieškome ir kitų lėšų rinkimo būdų, galvojame apie kreipimąsi dėl pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką“, – interviu „Bloomberg“ televizijai sakė jis.
Kaip skelbė Ukrainos finansų ministerija, nominali karo obligacijų vertė – 1 tūkst. grivinų (apie 33 JAV doleriai). Aukcione nustatyta, kad už metų trukmės obligacijas Ukraina turės sumokėti 11 proc. palūkanas.
„The Wall Street Journal“ skelbė, kad Ukrainos karo obligacijų aukcionas surengtas per JAV „Citigroup“, Austrijos „Raiffeisen Bank“ ir Vengrijos „OTP Bank“ platintojus.
Ministerija nurodė, kad surinktos lėšos bus naudojamos Ukrainos karinėms pajėgoms ir valstybės finansiniams poreikiams užtikrinti.
„Planuoti labai sudėtinga. Artimiausiais mėnesiais mokesčių surinkimas dėl sustabdyto verslo ir kitų akivaizdžių priežasčių bus mažesnis. Kalbant apie išlaidas, prioritetas teikiamas gynybai, taip pat pensijoms, atlyginimams, ypač sveikatos apsaugos srities darbuotojams. Taip, atskirtis tarp pajamų ir išlaidų auga, taigi kuo daugiau pagalbos galime sulaukti, tuo geriau“, – komentavo J. Butsa.
Pareigūnas dar pridūrė, kad šiuo metu Ukrainai reikia karinės ir finansinės paramos, taip pat – kuo didesnio spaudimo Rusijai.
„Matėme, kad jie jau pajuto sankcijų poveikį. Viskas priklausys nuo to, kiek ilgai galėsime išsilaikyti. Mūsų kariuomenė yra stipri, o finansų palaikymo tikimės iš savo partnerių“, – sakė jis.
Ukrainos finansų ministerija dar anksčiau skelbė, kad sukūrė specialias sąskaitas paramai eurais ir doleriais, taip pat lėšų galima suteikti bitkoinais ir kitomis kriptovaliutomis.
Karo obligacijos – XXI amžiuje neįprastas valstybės skolinimosi būdas. Kaip skelbiama specializuotame tinklapyje „Investopedia“, pirmą kartą tokio pobūdžio obligacijos išleistos 1917 metais JAV.
Vėliau jos platintos per Antrąjį pasaulinį karą, pavyzdžiui, po Perl Harboro atakos. Tokius vertybinius popierius yra platinusios ir tokios šalys kaip Kanada, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Austrija-Vengrija.
Paprastai apeliuojama į jų pirkėjų patriotiškumo jausmą, pastebima, kad jų palūkanų normos yra mažesnės nei kitaip nustatytų rinka.
