„Nustebino rinkų greitis – kaip greitai rinkos nustojo nervintis. Vakarop jos pradėjo grįžti. Šiandien matome, kad didžioji dalis ketvirtadienį fiksuoto kritimo buvo eliminuota. Kol kas kritimas normalizuojasi ir nesitęsia“, – sakė jis.
Ketvirtadienį nuo pat ryto buvo galima pastebėti santūriai neigiamą rinkų reakciją, bendrą 2–3 proc. kritimą.
„Akivaizdu, kad arčiau konflikto esančių šalių reakcija buvo jautresnė, net ir tos pačios Europos. Kritimas siekė 3–4 ar 5 proc. Tuo metu JAV, Kanados, Japonijos akcijų rinkos reagavo mažiau“, – sakė INVL padalinio vadovas.
V. Rūkas priminė savo mėgstamą posakį – rinkos yra ciniškai racionalios.
„Tai reiškia, kad šis baisus karas, kuris vyksta Ukrainoje, kurį sukėlė Rusija – šių šalių ekonomikos dydis kapitalo rinkose yra minimalus.
Rusijos akcijos šiuo metu sudaro apie 0,5 proc. viso pasaulio akcijų. Tai yra mikroskopinio dydžio valstybė. Ji sudaro mažiau nei kokia nors pavienė įmonė, kaip „Microsoft“, „Google“ ar „Tesla“. Ukrainos akcijų rinka yra dar mažesnė. Ten, kur tiesiogiai karas nevyksta, gyvenimas tęsiasi. Rinkos dalyviai daro išvadą, kad JAV, Vakarų Europai, Japonijai ir Kanadai įtaka bus minimali.
Nieko keisto, nes ir per pasaulio prekybą Rusijos svarba yra 20 vietoje. Tai mažiau nei Taivanas, Ispanija, Airija. Rusija be energetinių resursų beveik neturi jokio sverto, artimų ekonominių santykių“, – kalbėjo jis.
Rusijos pajėgos Ukrainos invaziją pradėjo vasario 24 dienos ryte.
Ką rodo istorija
V. Rūkas taip pat apžvelgė, ankstesnių geopolitinių krizių įtaką rinkoms.
„Mums padeda istorijos pažinimas. Stebėtina, bet net į aštrius karinius konfliktus, kaip Perl Harboro ataka, JAV rinka buvo nukritusi 20 proc. Tai neatrodo labai daug, net ir kovido kontekstą prisiminus.
Visi kiti kariniai konfliktai buvo mažiau gilūs, nors ir staigūs. Pavyzdžiui, Korėjų karas, pažymėtas 13 proc. kritimu, tačiau rinkos atsistatė per 3 mėnesius ir greičiau.
Jei karinis konfliktas vyksta ne toje šalyje, į kurią investuojama, dažniausiai bandoma įvertinti per žalos prizmę – konkrečiai Amerikai tokie konfliktai neužsitęsdavo, nebūdavo gilūs. Akivaizdu, kad ten kur vyksta karas, kainų pokyčiai kapitalo rinkose reaguoja visai kitaip“, – sakė jis.
Rusijos dalis
V. Rūkas priminė, kad pasaulio ryšiai su Rusija pradėjo trūkinėti dar 2014 metais, po Krymo aneksijos.
„Ryšiai su Europa tapo vis mažiau reikšmingi. Rusija ėmė užsidarinėti. Dėl to ji nėra didelė ekonominė jėga.
Taip, negalima sakyti, kad ji maža, bet ji yra mažesnė, nei norėtų atrodyti pasaulyje“, – sakė jis.
INVL padalinio vadovas papasakojo, kad beveik pusę investicijų jų fonduose sudaro JAV (48 proc.).
„Taip pat yra Europoje, Japonijoje, o dalis yra ir besivystančiose valstybėse. Konkrečiai INVL pensijų fondai ieško investicijų ir Baltijos šalyse. Pensijų fondai yra labai plačiai diversifikuoti per pasaulį, o didžiausios investicijos yra mums draugiškose šalyse, NATO, ES narėse.
Kalbant apie Rusiją, ten tiesiogiai neturėjome investicijų. Deja, tas turtas buvo kablelis po procento, nes investuojame į besivystančių valstybių indekso fondus, ETF. Jie savo nedidelę dalelę yra nukreipę į Rusijos įmonių akcijas. Tokį netiesioginį išėjimą turime“, – pripažino V. Rūkas ir pridūrė, kad dar pažiūrės, ką dėl to gali padaryti.
