Rinkos šią savaitę patyrė daug streso, kai Kremlius nusprendė pripažinti dviejų Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę ir įvedė į šias teritorijas savo „taikdarius“. Tačiau Rusijos prezidentas ketvirtadienį žengė tolesnį žingsnį ir pranešė nusprendęs inicijuoti karinę operaciją. Jis kartu pažadėjo keršyti visiems, kurie mėgins kištis į konfliktą, ir paragino Ukrainą nuleisti savo ginklus.
Vėliau Kijeve ir kitose Ukrainos dalyse pranešta apie sprogimus, o Maskva nurodė, kad taikosi į Ukrainos karinę infrastruktūrą. Manoma, kad Rusija prie Ukrainos sienų prieš tai buvo sutelkusi apie 200 tūkst. karių, o Vašingtonas pastarąsias kelias savaites skambino pavojaus varpais, kad V. Putinas ketina pradėti puolimą.
Naftos kainos išaugo daugiau kaip 5 proc. „Brent“ rūšies naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą, o toks lygis buvo neregėtas nuo 2014 metų rugsėjo.
Negana to, aukso kaina pasiekė savo aukščiausią lygį nuo 2021 metų sausio. Taip pat pranešama apie brangstančias valiutas – JAV dolerio atžvilgiu pabrango Japonijos jena, o Šveicarijos franko kursas euro atžvilgiu pasiekė penkerių metų aukštumas. Tuo metu JAV doleris rublio atžvilgiu pabrango 6 proc.
„Rusijos lauks griežtesnės sankcijos, tad energijos kainos artimiausiu metu neišvengiamai kils“, – teigė Jeffrey'is Halley'is iš kompanijos OANDA.
Rusijos centrinis bankas ketvirtadienį teigė, kad imasi priemonių rubliui ir rinkoms stabilizuoti, kai Maskva paskelbė apie Ukrainoje pradedamą karinę operaciją.
„Tam, kad galėtų stabilizuoti situaciją finansų rinkoje, Rusijos bankas nusprendė pradėti intervencijas užsienio valiutos rinkose“, – sakoma centrinio banko pranešime. Jame priduriama, kad bankas ir kitos finansų institucijos „turi visiems galimiems scenarijams parengtus veiksmų planus“.
Eskalacija Rytų Europoje slegia Azijos akcijos rinkas. Honkongo birža krito daugiau nei trimis procentais, Japonijos „Nikkei“ 225 indeksas prarado 2,4 proc., o Pietų Korėjos „Kospi“ - 2,7 proc. „S&P 500“ ir „Nasdaq 100“ indeksai smuko daugiau nei 2 proc.
„Le Monde“ rašo, kad Maskvos vertybinių popierių birža po laikino sustabdymo vėl atsidarė, ir nukrito beveik 14 proc. Remiantis finansinės platformos duomenimis, Moex indeksas (rubliais) smuko 13,97 proc., o RTS (denominuotas doleriais) smuko 20,16 proc.
Kainos Londono akcijų biržoje ketvirtadienį sumenko beveik 3, o Frankfurto ir Paryžiaus akcijų biržose – daugiau kaip 4 proc.
Kriptovaliutose „Bitkoinas“ nukrito žemiau 35 000 JAV dolerių. Antroje vietoje esantis „Ether“ nukrito net 12 proc. iki 2301,84 JAV dolerių. Kitos monetos, tokios kaip XRP, Cardano ir Solana, taip pat sumažėjo. Šie žingsniai rodo, kad labiausiai spekuliatyvioms rinkų sritims laukia skausmingas laikotarpis.
Kitas pagrindinis „Bitkoino“ lygis tolesnio nuosmukio atveju bus 28 000–29 000 JAv doleriai, sakė Vijay Ayyar, kriptovaliutų platformos Luno verslo plėtros viceprezidentas. Jei ši riba būtų pažeista, „galime žiūrėti į daug žemesnius lygius, kai yra 20 000 USD ir mažiau“.
Ukrainos krizė verda tuo metu, kai pasaulio šalių vyriausybės mėgina pažaboti itin aukštą infliaciją. Daugelis baiminasi, kad ir taip trapus pasaulio ekonomikos atsigavimas po pandemijos gali būti išmuštas iš vėžių.
