Turkijos statistikos agentūros duomenimis, vartotojų kainos išaugo 48,7 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai sausį, gruodį jos augo 36,1 procento.

Tai pranešta vos po kelių dienų, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtą kartą nuo 2019 metų pakeitė valstybinės statistikos agentūros vadovą. Turkijos žiniasklaida pranešė, kad R. T. Erdoganas nepatenkintas agentūros duomenimis, rodančiais, kad infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai jo islamiškas šaknis turinti partija prieš du dešimtmečius atėjo į valdžią, tai komplikuoja jo perrinkimą 2023 metais. Buvęs agentūros vadovas Erdalas Dinceris dirbo tik 10 mėnesių.

Jį pakeitė Erhanas Cetinkaya, buvęs Turkijos bankininkystės reguliavimo institucijos pirmininko pavaduotojas.
Nepriklausomi Turkijos ekonomistų surinkti duomenys rodo, kad sausį metinė infliacija išaugo daugiau nei 110 procentų.

R. T. Erdoganas kategoriškai nepritaria palūkanų normų kėlimui, kuris, jo manymu, sukelia infliaciją – tai visiškai prieštarauja tradiciniam ekonominiam mąstymui. Pirmadienį jis pripažino, kad turkai „kurį laiką turės nešti“ infliacijos naštą.

„Duok Dieve, įžengėme į laikotarpį, kai kiekvienas mėnuo yra geresnis nei ankstesnis“, – pridūrė jis.

Didelė infliacija kamuoja Turkiją daugelį metų, nuo 2018 m. šalis išgyveno dvi valiutos krizes. Antroji įvyko pernai, kai R. T. Erdoganas ėmėsi staigaus palūkanų normų mažinimo, dėl kurio jos buvo gerokai mažesnės už kainų kilimo tempą, o tai sumažino turkų perkamąją galią ir jų santaupų vertę. Tai paskatino turkus kaupti aukso ir užsienio valiutos atsargas, sukėlė valiutos krizę, dėl kurios 2021 m. lira nuvertėjo 44 proc. dolerio atžvilgiu.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją