Bazinė palūkanų norma sumažinta nuo 15 iki 14 proc. tuo metu, kai metų infliacija perkopė 20 proc. ir greičiausiai ateinančiomis savaitėmis dar labiau padidės.
Iškart po pranešimo liros vertė smuko beveik 4 procentais.
„Pridedamame pareiškime teigiama, kad politikos švelninimo ciklas kitų metų pradžioje bus pristabdytas, tačiau net ir tokiu atveju liros kursas toliau patirs spaudimą ir yra tikėtinos kapitalo kontrolės priemonės“, – teigiama konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ komentare.
Lira nuo metų pradžios neteko pusės savo vertės, o vien per pastarąjį mėnesį – 30 proc., pinigų politikos formuotojams paklusus šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano reikalavimams mažinti skolinimosi išlaidas, nepaisant sparčiai augančios infliacijos.
Šis neįprastas požiūris reiškia nuvertėjusias gyventojų santaupas bei tai, kad dalis visuomenės atsidūrė žemiau oficialios skurdo ribos.
2016 metais už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti tris liras, o šių metų sausio 1 dieną – 7,43 liros. Ketvirtadienį JAV dolerio kursas siekė 15,35 liros, nors savaitė prasidėjo maždaug 13,80 liros ribose.
Visgi R. T. Erdoganas paragino turėti „kantrybės“ ir tvirtina, kad jo požiūris galiausiai padarys Turkiją mažiau priklausomą nuo išorinių veiksnių, tokių kaip užsienio investicijų mastas ir žaliavų kainos.
Jis taip pat pažadėjo gerokai padidinti minimalų atlyginimą.
Galima pauzė?
Analitikai ir diplomatai mano, kad R. T. Erdoganas įgyvendina savo augimą skatinančią politiką, siekdamas atgaivinti smunkantį reitingą prieš artėjančius visuotinius rinkimus.
Turkijos lyderis mėgina kovoti su augančia infliacija mažindamas skolinimosi išlaidas – tai yra visiškai priešinga kryptis, nei politika, kurios paprastai laikosi šalys panašiose situacijose.
Centriniai bankai visame pasaulyje šiuo metu didina arba nutraukia pigių pinigų politiką, siekdami kovoti su vartotojų kainų šuoliu, kurį sukelia su koronaviruso pandemija susiję veiksniai.
Turkijos centrinis bankas pareiškė, kad dėl didžiosios dalies praėjusio mėnesio vartotojų kainų prieaugio yra kalti „pasiūlos veiksniais, tokie kaip pasaulinių maisto ir žemės ūkio prekių kainų kilimas, pasiūlos apribojimai ir paklausos pokyčiai“.
Jis nurodė, kad per pirmuosius tris 2022 metų mėnesius iš naujo įvertins „visus politikos sistemos aspektus“.
Tuo tarpu bet kokia kaina siekiantis ekonomikos augimo R. T. Erdoganas paragino vadovautis Kinijos pavyzdžiu.