„Įmonės, kurioms taikomas šis mokestis, yra informuotos“, – teigė vienas ministerijos pareigūnas, ypač turėdamas omenyje tokias amerikiečių bendroves kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“.
Šiuo žingsniu Prancūzija rizikuoja paaštrinti užsitęsusį konfliktą, kilusį kai kurioms šalims siekiant priversti amerikiečių technologijų tarptautines įmones mokėti didesnę mokesčių dalį tose šalyse, kuriose jos veikia.
Pagal ES įstatymus, JAV bendrovės gali deklaruoti savo visame bloke gautą pelną vienoje valstybėje narėje – daugeliu atvejų tokiose jurisdikcijose, kuriose mokesčiai yra maži, pavyzdžiui, Airijoje ar Nyderlanduose.
Spaudžiama imtis griežtesnių veiksmų, Prancūzija 2019 metais patvirtino savo skaitmeninį mokestį, pagal kurį reikalaujama 3 proc. mokesčio už iš internetinių pardavimų trečiosioms šalims–mažmenininkams, taip pat už skaitmeninę reklamą ir privačių duomenų pardavimą gautas pajamas.
Visgi Paryžius pasiekė susitarimą su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl mokesčio sustabdymo, kol Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mėgino pasiekti susitarimą dėl visuotinio skaitmeninio mokesčio.
Taip pat D.Trumpas perspėjo dėl 25 proc. siekiančių baudžiamųjų muitų 1,3 mlrd. JAV dolerių vertės Prancūzijos gaminiams.
Spalį EBPO pripažino, jog šiais metais nepasieks susitarimo dėl naujo pasaulinio skaitmeninių firmų apmokestinimo standarto, kaip tikėtasi, daugiausia dėl JAV prieštaravimų parengtiems pasiūlymams.