Pokyčiai, kuriais siekiama užtikrinti indekso atitiktį „tarptautiniams standartams“, bus įgyvendinti kitų metų rugsėjį.

Indeksą DAX sudaro didžiausios Vokietijos įmonės, tačiau šių metų pradžioje, kilus didžiuliam sukčiavimo skandalui, žlugo viena didžiausių finansinių įmonių „Wirecard“.

„Wirecard“ birželį pripažino, kad jos sąskaitose trūkstami 1,9 mlrd. eurų iš tikrųjų neegzistavo. Tai sukėlė kritikos bangą ir iškėlė klausimą, kaip įmonė galėjo veikti nekontroliuojama reguliavimo institucijų.

„Deutsche Boerse“ teigė, kad naujos į indeksą įtrauktos įmonės privalės įrodyti, jog jos uždirbo veiklos pelną mažiausiai dvejus metus.

Kai kurie stebėtojai išsakė kritikos dėl to, kad naujausia į indeksą DAX įtraukta įmonė – maisto pristatymo įmonė „Delivery Hero“ – nėra uždirbusi pelno.

Palyginti nedidelis prestižinio indekso įmonių skaičius, palyginti su 40-ia Prancūzijos CAC ar 100-u Didžiosios Britanijos FTSE 100 įmonių, leidžia kritikams daryti išvadą, jog DAX tinkamai neatstovauja didžiausios Europos ekonomikos.

„Deutsche Boerse“ generalinis direktorius Theodoras Weimeris (Teodoras Veimeris) jau seniai siekė išplėsti DAX.

Įmonių skaičiaus padidinimas taip pat leistų paįvairinti indeksą, kuriame šiuo metu vyrauja tradicinės pramonės, automobilių ir technologijų sektoriių atstovės.

Tikimasi, kad į išplėstą indeksą bus įtraukta kvepalų gamintoja „Symrise“, Berlyno internetinis mados prekės ženklas „Zalando“ bei biotechnologijų laboratorija „Qiagen“.

Plėtra planuojama po peržiūros, kurią po „Wirecard“ žlugimo pradėjo „Deutsche Boerse“, atsižvelgdama į pastabas, kurias išsakė daugiau nei 600 rinkos dalyvių, tokių kaip bankai, fondų bendrovės ir akcininkų asociacijos.

Šių metų pradžioje „Deutsche Boerse“ supaprastino nemokių įmonių pašalinimo iš indekso taisykles.

Vidutinių įmonių indeksas „MDax“ tuo pačiu metu bus sumažintas 10–50 įmonių, pridūrė operatorė.