IPO, tai – įmonės akcijų pradinio pardavimo arba platinimo visuomenei proceso pradžia. Viešai pasiūlytos akcijos leidžia įmonei pritraukti kapitalo.

Paprastai IPO vykdanti įmonė turi atitikti akcijų biržą prižiūrinčios įstaigos reikalavimus. Pavyzdžiui, Lietuvoje „Ignitis“ IPO leidimą suteikė Lietuvos bankas.

IPO vykdanti įmonė taip pat dažniausiai samdo finansų specialistus, kurie padeda suvaldyti procesą. „Ignitis“ IPO stabilizavimo vykdytoju pasirinko „Swedbank“, kuris į prekybą akcijomis įsikištų, jei ji imtų klostytis neigiama linkme.

IPO metu įmonė siekia sulaukti kuo daugiau investuotojų dėmesio, kad vienos akcijos kaina būtų kuo didesnė. Penktadienį paaiškėjo, kad „Ignitis“ IPO kaina nusistovėjo ties 22,5 euro. Bus išleista 20 mln. akcijų, tad į įmonę pritraukta 450 mln. eurų.

Anksčiau svarstyta, kad „Ignitis“ IPO kaina gali svyruoti ir iki 28 eurų. Tačiau realioji paklausa ir akcijos kaina paaiškės per pirmąją listingavimo biržoje dieną. Pasauliniai depozitoriumo pakvitavimai, reprezentuojantys akcijas, denominuoti eurais, bus įtraukti į prekybą ir Londono akcijų biržos pagrindiniame sąraše.

Nori investuoti

„Ignitis“ aiškina, kad IPO surengė tam, jog pritrauktų lėšų investicijoms į Lietuvai strategiškai svarbų skirstymo tinklą bei žaliosios energijos gamybos pajėgumų regione plėtrą.

Šis išskirtinis įvykis turėtų sustiprinti ir Lietuvos kapitalo rinką. Jau paaiškėjo, kad IPO dalyvavo 6.827 mažmeniniai investuotojai (iš kurių 4.691 Lietuvoje, 300 Latvijoje ir 1.836 Estijoje), kuriems teko 1.869.301 akcija (9,3 proc. nuo 20 mln. akcijų).

IPO taip pat dalyvavo instituciniai investuotojai (bankai, fondai ir pan.), kuriems teko 18.130.699 (90,7 proc.) akcijų.

Gautas lėšas „Ignitis“ ketina investuoti į elektros tinklų tiesimą, išmaniuosius skaitiklius, skaitmenizaciją, žaliąją gamybą ir pan.

Pagrindiniame IPO dokumente, vadinamame prospektu, dėstoma, kad po jo Lietuvos Respublika išliks pagrindine „Ignitis grupės“ akcininke. Įvykdžius IPO paaiškėjo, kad valstybei lieka 73,1 proc. akcijų. Atitinkamai „Ignitis grupė“ dabar gali būti vertinama 1,671 mlrd. eurų.

Bendrovės dividendų politika numato, kad pradinis dividendų lygis už metus, pasibaigsiančius 2020 metų gruodžio 31 dieną, yra 85 mln. eurų. Vėliau minimalus metinis dividendų augimas turėtų siekti 3 proc.

Foto: Įmonės archyvas

Vertinimai skiriasi

„Ignitis grupės“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas per biržą išplatintame pranešime džiaugėsi, kad IPO sulaukė didelio susidomėjimo.

„Norime padėkoti investuotojams, išreiškusiems pasitikėjimą „Ignitis grupe“ šiuo svarbiu metu. Didžiuojamės, kad mūsų atsparaus augimo strategiją pripažino aukšto lygio investuotojai. Grupė yra pasiruošusi užimti pirmaujantį vaidmenį Baltijos šalių energetikos sektoriui pereinant prie atsinaujinančių išteklių energijos ir kurti ilgalaikę vertę akcininkams“, – sakė jis.

„Ignitis“ stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras komentavo, jog šiandien įmonė yra pirmaujanti energetikos bendrovė Lietuvoje ir Baltijos šalyse, pasiruošusi skatinti energetikos pokyčius regione.

„Esu įsitikinęs, kad su jau nuveiktais darbais, patyrusia vadovų komanda ir tvirta strategija mes užtikrinsime stabilią ir patikimą grąžą savo investuotojams bei prisidėsime prie žalesnės ir švaresnės ateities“, – tvirtino jis.

Finansų ministras Vilius Šapoka pastebėjo, jog „Ignitis grupės“ IPO tapo didžiausiu pastarųjų poros dešimtmečių sandoriu Baltijos šalyse.

„Visos paklausos iš vietinių investuotojų patenkinimas leidžia tikėtis, kad akcijų prekyba vietinėje rinkoje gerokai suaktyvės. Taip pat investuotojai parodė pasitikėjimą „Ignitis grupės“ bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslais – pritrauktos lėšos padės juos įgyvendinti, skatinti žalios energijos gamybą ir užtikrinti energetinį saugumą“, – sakė jis.

Dalius Misiūnas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Savo ruožtu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, buvęs tuometinės „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas IPO kritikuoja.

„Jeigu trumpai, „Ignitis“ IPO procese parduodamas monopolinis pelnas, kurį Lietuvos vartotojai suneša per tarifą. Šis IPO nėra būtinas ir jis daromas neatlikus strateginio vertinimo ir netinkamu metu, o kaina yra naudinga pirkėjams (instituciniams investuotojams), o ne pardavėjui (valstybei)“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigė jis.

Ekonomistas Raimondas Kuodis anksčiau yra pastebėjęs, kad energetikos įmonės apskritai turėtų siekti ne pelno (dividendų akcininkams), o paisytų visuomenės intereso (kuo mažesnių energijos kainų, kt.).

Kaip žinia, pagal pajamas „Ignitis grupė“ yra didžiausia energetikos įmonių grupė Baltijos šalyse. Jos įmonės veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje. Grupės valdomas inovacijų fondas yra investavęs į Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Prancūzijos ir Izraelio energetikos startuolius.

Pagrindinė grupės įmonių veikla yra elektros ir šilumos energijos gamyba, tiekimas, elektros energijos ir gamtinių dujų prekyba ir skirstymas, taip pat energetikos sprendimų diegimas. Grupės bendrovės elektros energiją ir gamtines dujas tiekia apie 1,6 mln. verslo ir privačių klientų.

Grupės tinklapyje skelbiama, kad pastaruoju metu „Ignitis“ didelį dėmesį skiria žaliosios energetikos plėtrai ir siekia tapti pagrindiniu naujosios energetikos kompetencijų centru regione bei paskirstytosios energetikos sprendimų lyderiu tiek Baltijos jūros, tiek kituose regionuose.

„Šiuo metu Lietuvoje „Ignitis grupės“ įmonėms priklauso trys veikiantys vėjo jėgainių parkai, kurių bendra galia siekia 58 MW, dar 18 MW galios vėjo parkas veikia Estijoje. Grupė taip pat stato 94 MW galios vėjo jėgainių parką Lenkijoje, Pomeranijoje. Mažeikių rajone jau ruošiamasi vėjo jėgainių parko projekto įgyvendinimui: prasidės kelių įrengimo ir kiti paruošiamieji darbai. Po maždaug pustrečių metų žalią elektros energiją šiame vėjo parke gamins iki 15 vėjo jėgainių, kurių bendra instaliuota galia sieks apie 63 MW.

Grupei priklauso Elektrėnų kompleksas, kurio elektros energijos gamybos galia siekia 1055 MW. Taip pat valdo unikalią regione Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kurios galia siekia 900 MW, bei 100,8 MW galios Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinę.

Šiuo metu grupės įmonės stato modernias kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune, kurios perdirbti netinkamas atliekas vers energija. Vilniaus kogeneracinės jėgainės šiluminė galia sieks 229 MW, o elektrinė galia – 92 MW. Kauno kogeneracinės jėgainės galia atitinkamai sieks 70 MW ir 24 MW.
Grupė taip pat investuoja į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą. „Ignitis grupė“ yra išplatinusi 600 mln. eurų vertės žaliųjų obligacijų. Grupė iš žaliųjų obligacijų gautas lėšas panaudojusi įvairiems projektams Lietuvoje įgyvendinti, prognozuojama, kasmet anglies dvideginio emisijas sumažins bent 700 tūkst. tonų“, – dėstoma tinklapyje.

„Ignitis grupės“ konsoliduotos pajamos 2019 metais siekė 1,254 mlrd. eurų, įmonėse dirba beveik 4 tūkst. darbuotojų.