Tačiau VPK dar pernai gruodį nepatenkino V. Martikonio prašymo, motyvuodama, kad pateikta Lietuvos elektrinės akcijų buhalterinė vertė negali atspindėti realios akcijų vertės, o smulkusis akcininkas jau tuomet teigė savo teises ginsiąs teisme.
„Teismo prašau VPK įpareigoti suderinti Lietuvos elektrinės akcijų kainą pagal mano pasirinktą metodą – akcijos buhalterinę vertę“, - „Jūsų tarpininkui“ sakė V. Martikonis.
Jis taip pat teigė turįs įtarimų, kad sprendimas bus vilkinamas, todėl teismo prašysiąs sustabdyti ir kompensavimą Lietuvos elektrinės akcijomis už valstybės išperkamą turtą. Valstybės turto fondas savininkų turto kompensavimui iki šių metų gegužės siūlo 2,01 proc. Lietuvos elektrinės akcijų.
Nuo šių metų sausio įsigaliojęs Vertybinių popierių rinkos įstatymas (19 straipsnio 1 dalis) numato, jog bendrovės akcininkas, turintis savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis virš 95 proc. visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad kiti akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas. Įstatymas taip pat numato, kad smulkusis akcininkas taip pat gali pareikalauti supirkti iš jo akcijas.
V.Martikonio teigimu, Lietuvos elektrinės akcijos buhalterinė vertė yra 7,3 lito ir ši kaina netgi yra per maža, įvertinus tai, kad vien per 2005 metus elektrinė gavo virš 250 mln. litų Europos Sąjungos paramos. „Bendrovės įstatiniame kapitale šitie skaičiai neatsispindi“, - anksčiau yra teigęs smulkusis verslininkas.
V.Martikonis teigia esąs antras arba trečias pagal turimą akcijų skaičių Lietuvos elektrinės akcininkas, kuriame priklauso apie 0,2-0,25 proc. įstatinio kapitalo.
