Skandinavijos valstybės, didžiausios naftos ir dujų gamintojos Vakarų Europoje, biudžetas balandžio-birželio mėnesiais pateko į neigiamą teritoriją ir pasiekė 83 mlrd. kronų (beveik -8 mlrd. eurų) deficitą, pirmąjį ketvirtį fiksavus 22 mlrd. kronų perteklių.
Tokį kritimą nulėmė mažėjančios naftos pajamos, sumažėję dividendai ir mokestinės pajamos bei tuo pat metu išaugusios išlaidos, siekiant sušvelninti ekonominius pandemijos padarinius ir išmokant didesnes bedarbių pašalpas, teigė „Statistics Norway“.
„Viešasis sektorius apsaugojo privatųjį sektorių nuo didelio nacionalinių pajamų sumažėjimo. Tačiau pirmą kartą per ilgą laikotarpį valstybė perėjo nuo pertekliaus prie deficito“, – sakė statistikos agentūros ekonomistas Palas Slettenas.
Norvegijos biudžeto perteklius 2002-2019 metais svyravo ties 10,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba. Antrojo ketvirčio deficitas sudaro 10,3 proc. valstybės BVP, teigė statistikos agentūra.
Nepaisant to, Norvegija toliau gali pasikliauti savo milžinišku valstybiniu turto fondu – jis yra didžiausias pasaulyje ir vertinamas daugiau nei 1 trln. dolerių (986 mlrd. eurų). Jo lėšos yra investuotos į akcijas, obligacijas ir nekilnojamąjį turtą.
