Europoje iš pagrindinių akcijų indeksų teigiamu pokyčiu vakar išsiskyrė tik Vokietijos DAX (+0,19 proc.) ir Italijos FTSE MIB (+0,03 proc.), o bendras Europos „Stoxx Europe 600“ indeksas smuktelėjo 0,63 procento. JAV krito visi pagrindiniai indeksai, o labiausiai pigo pramonės sektoriaus bendrovių akcijos („S&P 500“ -0,66 proc., „Dow Jones“ -1,01 proc., NASDAQ -0,55 procento). D. Trumpo sprendimas įvesti plieno importo tarifus keletui Pietų Amerikos šalių, ir stringant deryboms su Kinija, investuotojai spėja, kad blogiausios dienos prekybinių konfliktų srityje dar nesibaigė. JAV prekybos sekretorius W. Ross pareiškė, kad JAV įves papildomus importo tarifus Kinijai, jeigu iki nustatyto gruodžio 15 d. termino nebus sudarytas prekybinis susitarimas.
Kiek anksčiau JAV prezidentas buvo užsiminęs, kad esant pažangai derybose, neskubėtų to daryti. Augant paklausai saugiais laikomiems aktyvams, vakar šoktelėjo obligacijų kainos – Europos šalių vyriausybių 10-ies m. vertybinių popierių pajamingumai nukrito 5-10 bazinių punktų, JAV vyriausybės to paties laikotarpio – iki 10 bazinių punktų (iki 1,72 procento).
Baltijos šalių biržose aktyviausiai prekiauta estiškų bendrovių akcijomis. Vakar ir pagal sandorių skaičių ir pagal apyvartą pirmas tris vietas užėmė „Tallink Grupp“ (+0,21 proc.), „Tallinna Sadam“ (+0,25 proc.) ir „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (-0,91 procento). „Tallink Grupp“ paskelbė, kad lapkričio mėn. perkėlė 6,7 proc. daugiau keleivių ir 3,3 proc. daugiau transporto priemonių, o krovinių vienetų skaičius sumažėjo 3,8 procento.
