Bendrovės akcijų kursas Niujorko vertybinių popierių biržoje (NYSE) pirmadienį krito beveik 11 proc. iki 37,1 JAV dolerio.
„Uber“ praėjusį ketvirtadienį nustatė 45 JAV dolerių akcijos IPO kainą, kuri buvo artimesnė apatinei anksčiau skelbto 44–50 JAV dolerių kainos intervalo ribai.
Akcijų kurso smukimas yra ne tik neigiamas ženklas pačiai „Uber Technologies“, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Tai, pasak leidinio, gali sumažinti investuotojų entuziazmą dėl daugybės technologijų bendrovių, kurios šiemet planuoja surengti IPO.
Prieš „Uber“ biržoje debiutavo jos konkurentė „Lyft“ ir jos akcijų kursas pirmadienio prekybos sesijos pabaigoje buvo jau 33 proc. mažesnis už IPO kainą.
„Uber“ kapitalizacija IPO kaina viršijo 80 mlrd. JAV dolerių ir buvo didesnė už bendrą „General Motors“ ir „Ford“ rinkos vertę, tačiau pirmadienį ji smuko iki 63 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu dar prieš kelis mėnesius analitikai prognozavo, jog „Uber“ kapitalizacija sudarys iki 120 mlrd. JAV dolerių.
Daugelis mano, jog „Uber“ per IPO nepavyko paaiškinti investuotojams, kaip bendrovė rengiasi galiausiai atsikratyti nuostolių ir dirbti pelningai.
„Uber“ nuostoliai 2018 metų kovą pasibaigusiais finansiniais metais sudarė 3,7 mlrd. JAV dolerių. Tačiau bendrovė planuoja toliau investuoti, kad galėtų didinti užimamą rinkos dalį ir kurti naujas paslaugas bei technologijas, įskaitant autonominius taksi automobilius.
Nepaisant visų pastangų, „Uber“ įplaukų augimo tempas praėjusiais finansiniais metais sulėtėjo iki 33 proc. ir buvo gerokai mažesnis negu ankstesniais metais. O „Uber“ užimama JAV rinkos dalis sumažėjo iki 70 procentų. Beje, pavėžėjimo paslaugas bendrovė teikia daugiau kaip 600 miestų 65 pasaulio šalyse.
Nerimą investuotojams kelia ir įvairios teisinės bendrovės problemos. Bene didžiausią grėsmę kelia tai, jog „Uber“ vairuotojai galiausiai bus pripažinti bendrovės darbuotojais, kuriems turės būti užtikrintos atitinkamos garantijos ir išmokos.
„Uber“ IPO, per kurį bendrovė pritraukė 8,1 mlrd. JAV dolerių, tapo devintu pagal dydį JAV istorijoje ir didžiausiu nuo „Alibaba“ debiuto biržoje, kuris įvyko 2014 metais.