Investuojantys į „Paysera Investment” vertybinius popierius įgyja teisę į 10 proc. nuo bendrojo licencijuotų „Paysera” grupės įmonių pelno iš naujai pritrauktų klientų.

UAB „Paysera Investment” tokenizuotų vertybinių popierių platinimas (ang. security tokens offering, STO) vyksta per Lietuvoje veikiančią STO platformą „Desico”. Prekės ženklą „Desico” valdo UAB „Finansų Bitė verslui”.

„Desico” vadovo Laimono Noreikos teigimu, rengiant šį STO buvo konsultuojamasi su Lietuvos banku, o į visus išsakytus pasiūlymus buvo atsižvelgta.

„Tai yra pirmasis tokio dydžio ir tokio žinomo rinkos žaidėjo STO Lietuvos istorijoje, todėl natūralu, kad jį rengiant neišvengėme nedidelių klaidų, į kurias dėmesį atkreipė Lietuvos Banko priežiūros tarnyba. Konsultavomės su jais, pašalinome nurodytus trūkumus ir šiuo metu „Paysera Investment” STO pilnai atitinka visus tokenizuotų vertybinių popierių platinimui keliamus reikalavimus”, - teigia L. Noreika.

Jis neabejoja „Paysera Investment” STO sėkme, mat „Paysera” grupė yra viena ilgiausiai veikiančių ir sparčiausiai augančių bendrovių Lietuvos ir Europos fintech rinkoje.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad planuojama, jog „Paysera Investment” STO dalyvaus bent keli tūkstančiai investuotojų iš Lietuvos ir užsienio, kurie vidutiniškai investuos apie 200-300 eurų. Isigyti „Paysera Investment” vertybinius popierius gali tik privatūs asmenys. Mažiausia leidžiama investicijos suma siekia 100 eurų.

„Pritrauktas lėšas „Paysera Investment” panaudos „Paysera” grupės plėtrai. 1 mln. eurų ketiname panaudoti produktų vystymui bei tinkamų partnerių kitose Europos šalyse paieškai. Apie 0,5 mln. eurų planuojame skirti grupės plėtrai Rumunijoje bei elektroninių pinigų įstaigos licencijos Bulgarijoje gavimui. Likusią pritrauktos sumos dalį panaudosime Lietuvoje, steigiant „Paysera” komercinį banką“, - sako pagrindinis „Paysera” grupės akcininkas Kostas Noreika.

„Paysera” grupės pajamos 2018 m. augo 39 proc. ir pasiekė 10,6 mln. eurų. Grupės pelnas pernai siekė 1,5 mln. eurų. 2018 m. klientų „Paysera” laikomų sumų apimtis išaugo nuo 80 iki 114 mln. eurų.