Premjerė Th. May paragino parlamentą paremti jos siūlomą išstojimo sutartį (kuri anksčiau buvo atmesta jau du kartus) ir pažadėjo atsistatydinti, jeigu jai būtų pritarta. Augant investuotojų susirūpinimui pasaulio ekonomikos būkle, obligacijų rinkose vakar vyko kainų ralis.
JAV 10-ies m. vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas nukrito iki žemiausio lygio nuo 2017 m. gruodžio (5-iais baziniais punktais, iki 2,37 proc.), o Vokietijos to paties termino pajamingumas tapo dar labiau neigiamas (-0,08 proc.), ECB vadovui M. Drahgi užsiminus apie skatinančios pinigų politikos išlaikymo reikalingumą. M. Draghi taip pat paminėjo priemones, kurių gali būti imamasi, kad būtų sumažinta neigiamų palūkanų normų įtaka bankų pelningumui.
„Stoxx Europe Banks“ indeksas po šio pareiškimo pakilo 0,80 procento. Daugumos Europos šalių akcijų indeksai vakar neįgavo aiškios krypties (Vokietijos DAX +0,00 proc., Prancūzijos „CAC 40“ -0,12 proc., Didžiosios Britanijos „FTSE 100“ -0,03 procento). JAV viršų paėmė pardavėjai („S&P 500“ -0,46 proc., „Dow Jones“ -0,13 proc., NASDAQ -0,63 procento).
Baltijos šalių biržose įsigalėjo korekcinės nuotaikos. Vakar smuktelėjo visi trys Baltijos šalių indeksai (OMXV -0,65 proc., OMXT -0,29 proc., OMXR -0,16 proc.), bendra apyvarta siekė 780,7 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta Šiaulių banko akcijomis – sudaryti 89 sandoriai už 291,9 tūkst. eurų, kaina smuktelėjo 1,50 proc. (iki 0,46 euro už akciją).
„Panevėžio statybos trestas“ paskelbė apie su Klaipėdos savivaldybe pasirašytą sutartį dėl futbolo mokyklos ir baseino pastato konversijos darbų už 11,3 mln. eurų. Investuotojų dėmesio ši naujiena nesulaukė – sudaryti vos keli sandoriai. „Tallink Grupp“ (-0,48 proc.) pranešė apie pasirašytą sutartį su „Rauma Marine Constructions“ dėl naujo 212 metrų ilgio laivo statybos. Keltas, kurio kaina 250 mln. eurų, kursuos Talinas-Helsinkis maršrutu, jis galės gabenti 2800 keleivių. Numatoma pristatymo bendrovei data – 2022 m. sausis.
