Prieš beveik metus atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybių šešėlinės ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su likusių savivaldybių vidurkiu.

„Lietuvoje žmonės teigė, kad jie būtų labiau linkę mokėti mokesčius, jeigu labiau pasitikėtų valstybine švietimo sistema“, – spaudos konferencijoje sakė „Civitta Lithuania“ partneris Kęstutis Jovaišas.

„Estijoje, palyginimui, žmonės didžiuojasi savo švietimo sistema – nėra tokio atotrūkio tarp didmiesčio ir kaimo vietovių. Rumunijoje, nors apeliuojama į švietimo sistemą, taip pat suprantama, kad socialinės išmokos yra gerai, tačiau yra papildomas elementas, kad žmonės mano, jog turi turėti pažįstamų ratą valstybinėse institucijose“, – teigė jis.

„Civitta“ tyrime analizuoti pasienio miestai – Visaginas, Švenčionys, Šalčininkai, Druskininkai, Alytus, Marijampolė – kokia dalis jų bendrojo vidaus produkto (BVP) yra šešėlyje. Visi miestai yra tarp keturių ES šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos – ir keturių ne ES šalių – Rusijos, įskaitant Kaliningrado sritį, Baltarusijos, Moldovos bei Ukrainos.

Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo Šalčininkuose – čia jis siekia net 39 proc., arba daugiau nei trečdalį viso rajono sukuriamo bendrojo vidaus produkto.

Pagrindinė problema – švietimas

Anot tyrimo rengėjų, gyventojų šešėlinės ekonomikos palaikymą lemia trys pagrindinės struktūrinės priežastys: švietimo ir socialinės apsaugos sistemų spragos bei infrastruktūrinių projektų kokybė.

„Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje didėjančios savivaldybių investicijos į viešąją tvarką ir saugumą, sveikatos apsaugą bei ekonomikos gerinimą daro teigiamą įtaką šešėlinės ekonomikos mažėjimui“, – sakė K. Jovaišas.

Pasak organizacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio, šešėlį mažintų ne beatodairiškas akcizų didinimas, o socialinių paslaugų kokybės gerinimas.

„Galėtume atsižvelgti į Estijos pavyzdį. Šios šalies vyriausybė nusprendė daugiau nebekelti akcizų, kadangi suskaičiavo, kad dėl perdėto akcizų didinimo šalies biudžetas per pusantrų metų jau prarado 340 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje sakė K. Kupšys.

Jis pabrėžė, kad panašias rekomendacijas kovai su nelegalia prekyba ir struktūrinėmis jos priežastimis 2015 metais jis jau yra siūlęs valdžios institucijoms, tačiau nesulaukė atsako.

„Šešėlinės prekybos tema pagaliau turi tapti svarbi ne tik Muitinės ar Policijos departamentams, bet ir tokioms institucijoms kaip Finansų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – ką jau bekalbėti apie savivaldybių įsitraukimą“, – sakė K. Kupšys.

Tyrimas buvo atliktas laikotarpiu nuo 2017 metų rugpjūčio iki 2018 metų kovo.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)