„UniCredit“ vyriausiasis pasaulio ekonomistas Erikas Nielsenas sako regintis dvi pagrindines klestėjimo kliūtis: pinigų stygių jaučiančius vartotojus ir pernelyg daug skolų turinčias įmones.
„Gali būti, kad JAV ekonomika turi daugiau bėdų, negu žmonėms atrodo, – sakė jis „Business Insider“. – JAV tapo itin pažeidžiamos, nes namų ūkiai sumažino savo santaupas, kad augtų privatus vartojimas.“
Pasaulinės finansų rinkos stabilizavosi, nes investuotojai daugiau dėmesio pradėjo skirti ekonominiam augimui, o ne griežtesnei centrinių bankų monetarinei politikai.
Dabar, kai akcijų kainos atsikovojo savo pozicijas, investuotojai dairosi potencialių trapumo šaltinių, kurie galėtų sukelti dar vieną pardavimų etapą.
E. Nielsenas iš didžiausio Italijos banko „UniCredit“ sakė atidžiai stebintis „du problematiškus JAV ekonomikos rodiklius“.
Pirmasis iš jų yra vartotojų pasitikėjimo būklė. Metais po didžiosios recesijos namų ūkiai tikrai padarė pažangą gerindami savo finansinę padėtį, tačiau atsigavimas vyko nevienodai ir aplenkė nemažą dalį populiacijos.
Tai reiškia, kad daug JAV vartotojų jaučia pinigų stygių, nepaisant kalbų apie prasidėjusį atlyginimų augimą ir stiprią ekonomiką. Per paskutinius tris 2017 metų mėnesius JAV namų ūkių skolos didėjo 193 mlrd. dolerių ir pasiekė rekordinius 13,5 trln. dolerių, nurodė Niujorko Federalinis rezervo bankas, pridurdamas, kad jos didėja penktus metus iš eilės.
„Gali būti, kad JAV ekonomika turi daugiau bėdų, negu žmonėms atrodo, – „Business Insider“ sakė E. Nielsenas. – JAV tapo itin pažeidžiamos, nes namų ūkiai sumažino savo santaupas, kad augtų privatus vartojimas.“
„Pusę privataus vartojimo didėjimo per pastaruosius dvejus metus finansavo namų ūkiai, sumažinę savo santaupų koeficientą iki maždaug 2,5 proc., – teigė E. Nielsenas, pažymėdamas, kad jis yra žemiausias nuo tada, kai prasidėjo finansinė krizė. – Tai nėra skolos susidarymas per se, taigi tai nėra itin raudonas ženklas. Tačiau galima sakyti, kad žybsi geltonas šviesoforo signalas.“
Antrą rūpestį E. Nielsenui kelia finansinė korporacijų forma. Metų metais jos teikdavo pirmenybę tam, kad išmokėtų dividendus ir susijungtų, o esminės, produktyvumą didinančios investicijos liko antrame plane.
„Per pastaruosius ketverius metus Amerikos korporatyvinis sektorius skolinosi velniškai daug pinigų ne tam, kad juos investuotų, o tam, kad išmokėtų dividendus akcininkams. Tai iš dalies paaiškina, kodėl taip gerai vertinamos JAV akcijų kainos, palyginus su kainomis Europoje ir Azijoje, – sakė jis. - Kur yra lūžio taškas, aš nežinau. Kada tikrieji rodikliai pradės didinti būsimus koeficientus.“
Nepaisant gana suvaldyto rinkos nuosmukio, pasitikėjimas korporacijomis vis tiek nukentėjo: iš skolų fondų penkias savaites iš eilės buvo atsiimama daug pinigų, pranešė „Bloomberg“.
„Be to fakto, kad akcijų vertės yra puikios, kitame ciklo gale laukia masyvi fiskalinė ekspansija“, – „Business Insider“ sakė E. Nielsenas, galvoje turėdamas neseniai patvirtintus naujus mokesčių apkarpymus.
„Kai prieini arčiau krašto, nesunku pamatyti, iš kur atsklinda baimė rinkose, – teigė E. Nielsenas. – Jeigu taip, tai gali reikšti, kad JAV pajamos kelis mėnesius buvo stumiamos aukštyn ir kėlė spaudimą JAV akcijoms.“
