2017 m. Europoje ženkliausius augimus užfiksavo žaliavų sektoriaus kompanijos, kurių vertė per metus bendrai augo 19,9 proc. Daugiausiai dėmesio sektorius susilaukė dėl spartėjančio bendro pasaulinės ekonomikos augimo ir metalų apdirbimo pramonės Kinijoje: šaliai rodant aukštus metalurgijos pramonės veiklos rodiklius, praėjusių metų pradžioje geležies rūdos kaina pasiekė didžiausias aukštumas nuo 2014 m, tačiau vėliau grįžo prie vidutinio 3 metų lygio, Kinijai dėl didelio oro užterštumo šių metų žiemos sezonui sumažinus metalų apdirbimo apimtis.
Vario, kuris neretai naudojamas kaip ekonominio ciklo indikatorius kaina taip pat prisidėjo prie šio sektoriaus kompanijų augimo, kuomet metų gale priartėjo prie 4 metų aukštumų. Aukso kaina 2017 m. augo 15,5 proc., arba labiausiai per pastaruosius 7 metus, rinkoms stebint pamažu įsibėgėjantį infliacijos augimą Europoje bei JAV ir iš to sekančią vangią bazinių palūkanų normų kėlimo politiką. Amerikos FED pernai bazinę palūkanų normą pakėlė 3 kartus iki 1,25 – 1,50 ribos, nors pagrindinė metinė infliacija regione neskaitant maisto produktų bei energetinių išteklių kainų laikėsi ties 1,7 proc.
Panašiais tempais palūkanų normos kėlimo JAV tikimasi sulaukti ir 2018 m., kuomet FED pradės vadovauti J. Powellas, pakeisiantis teigiamai įvertintą J. Yellen. Tuo tarpu Europoje, Britanijos Centrinis bankas artėjant metų pabaigai siekdamas suvaldyti šalyje dėl Brexit padidėjusį kainų augimą neženkliai pakėlė palūkanų normas, o ECB stebėdamas 1,5 proc. ribos neperkopusią pagrindinę metinę infliaciją palūkanų normų keitimo pernai metais imtis nesiryžo, tačiau sumažino kiekybinio skatinimo apimtis ir pareiškė siekius 2018 m. rudenį apskritai šios programos atsisakyti.
Amerikoje Dow Jones bei S&P 500 indeksai per 2017 metus užfiksavo atitinkamai +25,1 ir +19,4 proc. augimus. Nepaisant susirūpinimo dėl sektoriaus augimo tvarumo, įspūdingus rezultatus pernai pademonstravo regiono informacinių technologijų kompanijos, kurios bendrai per metus augo 36,5 proc. bei tapo tiek į augimą, tiek į tvarius rezultatus orientuotų investuotojų užuovėja. Prieštaringai vertinama D. Trumpo mokesčių reforma, kurios patvirtinimo tikimasi sulaukti 2018 m. pradžioje, paskatino JAV pramonės kompanijų augimą +18 proc.
Sektorius ir šiais metais turėtų susilaukti nemažai dėmesio, JAV prezidentui intriguojant rinkas, kad jau metų pradžioje bus pereita prie rinkiminio infrastruktūros skatinimo pažado, kurio įgyvendinimas į rinką leistų įlieti 1 trln. JAV dolerių.
JAV energetikų kompanijos praėjusius metus baigė krisdamos -5,6 proc., nors praėjus trims ketvirčiams buvo netekę net penktadalio vertės. Antroje metų pusėje buvo pastebėti teigiami OPEC naftos gavybos apimčių mažinimo rezultatai, o kartelis lapkritį nusprendė pratęsti gavybos mažinimą iki 2018 m. galo. Brent rūšies naftos kaina per 2017 metus paaugo +18 proc. ir 2018 m. pradėjo ties 67 JAV dolerių už barelį kainos lygiu.
Azijoje praėjusiais metais didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į Šiaurės Korėjos vykdomus branduolinių ginklų bandymus, tačiau jų įtaka rinkai tik praėjusių metų pradžioje kėlė didesnę paniką ir vertinant visus 2017 m. ženklesnės įtakos rinkų plėtrai nepadarė: Japonijos NIKKEI 225 per metus augo +19,1 proc., Kinijos CSI 300 +23,27 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +22,36 proc.
Valiutų rinkos
JAV dolerio kursas pasaulio valiutų krepšelio atžvilgiu krito beveik dešimtadaliu, didėjant nerimui dėl neprognozuojamos D. Trumpo politikos, bei stebint link piko artėjantį regiono ekonomikos augimą.
EUR/USD kursas per praėjusius metus augo beveik 15 proc. iki 1,20 ribos, rinkai teigiamai įvertinu proeuropietiško E. Macrono pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose, bei parlamento rinkimus Vokietijoje, kuriuos laimėjo A. Merkel konservatoriai. Tiesa, neapibrėžtumą Vokietijoje 2018 m. pradžioje gali didinti užsitęsusios derybos dėl parlamento daugumos formavimo, kuriose šiuo metu dėl pradėtų darbų pratęsimo derasi konservatorių bei socialdemokratų partijos.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje per 2017 metus Vilniaus indeksas augo 16,97 proc., Talino +15,49 proc., o Rygos +35,76 proc., pastarojoje nelikvidžioje rinkoje dėl privalomojo akcijų supirkimo „Latvijas kugnieciba“ kainai pašokus +60 proc. ir ištempus viso indekso vertę. Bendra Baltijos palyginamojo indekso vertė augo 19,78 proc.
Aktyviausia metų pozicija tapo „Šiaulių bankas“, kurio akcijos vertė per metus augo +57,42 proc. iki 0,589 Eur kainos. Rinkai laukiant naujienų dėl strateginių pokyčių bendrovėje, paskutinį metų ketvirtį pradėjo augti „Tallink Grupp“ kaina, kuri per praėjusius metus augo 36,91 proc. iki 1,25 Eur lygio.
Pasaulinės pieno produktų augimo tendencijos prisidėjo prie puikių daugumos regiono pienininkų rezultatų, o tai atsispindėjo ir šio sektoriaus bendrovių akcijų kainų dinamikoje: „Vilkyškių pieninė“ per metus stiebėsi 59,57 proc., pasaulinio lygio partnerio dėmesį patraukęs „Rokiškio sūris“ augo +55,37 proc., o „Žemaitijos pienas“ +62,62 proc. Prastais rezultatais pernai iš pienininkų pasižymėjo tik „Pieno žvaigždės“, o jų kaina per metus susitraukė -12,41 proc.