Oficiali banko palūkanų norma šoktelėjo nuo 0,25 iki 0,5 proc. Paskutinį kartą Anglijos bankas palūkanų normą kėlė 2007 m. liepą – tada rodiklis buvo pakeltas iki 5,75 proc.
Šis žingsnis panaikino Anglijos banko sprendimą po praėjusių metų „Brexit“ balsavimo, kuriame Didžioji Britanija nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES).
Didžioji Britanija po „Brexit“ referendumo kenčia nuo lėtai augančio darbo užmokesčio bei atlyginimų augimą gerokai lenkiančios infliacijos, kuri pastaruoju metu perkopė 3 proc. ribą.
Už pasiūlymą bazinę palūkanų normą padidinti nuo rekordinių vos 0,25 proc. iki 0,5 proc. balsavo 7 Pinigų politikos komiteto nariai, o dar du balsavo prieš.
Dėl silpno svaro, kurio kursą slopina neapibrėžtumas dėl „Brexit“, padidėjo importo į Didžiąją Britaniją kaina, o tai savo ruožtu paskatino infliaciją šalyje.
Lietuvos ekspertas įsitikinęs, kad banko sprendimas nepaskatins kitų šalių sekti šiuo pavyzdžiu. Anglijos banko sprendimas pirmą kartą per dešimtmetį padidinti bazinę palūkanų normą neturėtų paskatinti kitų centrinių bankų sekti jo pėdomis, sako banko „Swedbank“ analitikas.
„Kiekvienas centrinis bankas turi savo mandatą, kuris visur gali būti skirtingas. ECB (Europos centrinis bankas - BNS) turi kainų stabilumo mandatą, FED (JAV centrinis bankas - BNS) turi kainų stabilumą ir nedarbą. Jie pagal tuos mandatus prognozuoja dalykus ir atitinkamai elgiasi. (...) ECB be 2019 metų antros pusės neketina nieko daryti“, - BNS sakė „Swedbank“ prekybos agentas Andrius Bakanas.
Anot jo, Anglijos banko sprendimas buvo tikėtas.
„Gal buvo įsivaizduojančių, kad prasidės palūkanų normų ciklas, bet yra per daug neaiškumų dėl „Brexit“, užstrigusios derybos, procesas užsitęsęs ir visi šie dalykai turi poveikį ekonomikai“, - kalbėjo A. Bakanas.
Siekdamas pažaboti „Brexit“ skatinamą infliaciją, Anglijos bankas ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2007 metų padidino bazinę palūkanų normą nuo 0,25 proc. iki 0,5 procento. Dėl silpno svaro, kurio kursą slopina neapibrėžtumas dėl „Brexit“, padidėjo importo į Didžiąją Britaniją kaina, o tai savo ruožtu paskatino infliaciją šalyje, kuri viršijo centrinio banko nustatytą tikslinį lygį.
Didžioji Britanija rengiasi 2019 metų kovo mėnesį pasitraukti iš Europos Sąjungos, tačiau Londono ir Briuselio derybos dėl Brexit“ itin sunkiai skinasi kelią.
Ketvirtadienį analogišką sprendimą pakelti bazinę palūkanų normą nuo 0,25 proc. iki 0,5 proc. priėmė ir Čekijos centrinis bankas. Tuo metu FED, kaip ir buvo prognozuota, trečiadienį nepakeitė bazinės palūkanų normos , kuri siekia 1-1,25 procento.
